Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 4.8.2. Nevietinių rūšių patekimas Svetimkraštės rūšys gali plėsti savo arealą difuzinio ar šuoliško plitimo būdu. Pirmuoju atveju vyksta laipsninis plitimas per eilę generacijų, o antruoju atveju persikeliama į naują vietą pasinaudojant išoriniais veiksniais, kurie gali būti gamtiniai – pavyzdţiui, vandens srovės ar kiti gyvūnai, tame tarpe ir paukščiai, ar antropogeninės kilmės – laivai, ţmonių atliekamos introdukcijos ir kt. Yra ţinomi trys pagrindiniai keliai, kuriais nevietiniai vandens organizmai patenka į Lietuvos jūrinę ekosistemą: • Atsitiktinės introdukcijos su laivais arba vandens kanalais • Savaiminis rūšių atplitimas iš kaimyninių šalių • Sąmoningos (tikslinės) introdukcijos (eurihalininės rūšys, tikslingai introdukuotos į vidaus vandenų telkinius, vėliau savaime atplinta į priekrantės vandenis) Klaipėda – tai vienintelis komercinis Lietuvos jūrų uostas. Tai trečias pagal dydį ir pats šiauriausias neuţšąlantis uostas Baltijos regione. Uosto vandenys neuţšąla oro temperatūrai nukritus net iki -25°C. Kasmet daugiau nei 7000 laivų, išpilantys nuo 2 iki 4 milijonų tonų balastinių vandenų, atplaukia į Klaipėdą (remiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto statistikos duomenimis). Tačiau kol kas Klaipėdos uoste nebuvo uţfiksuota nė vienos pirmykštės, su balastiniais vandenimis susietos introdukcijos. Visos svetimos rūšys, atkeliavusios į Baltijos jūrą balastiniuose vandenyse, Lietuvoje atsirado pusiau-natūraliu atplitimu iš kitų, ankščiau uţkariautų Baltijos teritorijų. Tarp svetimkraščių bestuburių, atsiradusių Lietuvos vandenyse XX-XI a. dėl antrinių introdukcijų su laivais iš kitų Europos šalių - spygliuotoji vandens blusa Cercopagis pengoi, gauruotaţnyplis krabas Eriocheir sinensis, šoniplauka Gammarus tigrinus bei daugiašerė kirmėlė Marenzelleria neglecta (Nikolaev 1951; Gruszka 1999; Daunys, Zettler 2006). Su laivyba siejamos ir dvi senesnės introdukcijos – jūros gilės Balanus improvisus ir dvigeldţio moliusko Mya arenaria. Yra manoma, kad M. arenaria buvo atveţta į Europą iš Amerikos arba po Kolumbo ţygio į vakarus, arba vikingų laikais, kuomet buvo panaudojama maistui arba kaip masalas. Į Lietuva galėjo atplisti savaime arba lervinėje stadijoje uţveţta su laivais (Jansson 1994). Jūros gilės, tikriausiai, atkeliavo iš Šiaurės Amerikos į Europą suaugėlio stadijoje, laivų korpusų apaugose. Tačiau, vėliau JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 278
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 jų planktoninė lervutės galėjo plisti su srovėmis, ir taip pasiekti Baltijos jūrą bei Lietuvos krantus (Leppäkoski 1999). Lietuvos priekrantėje paplitusios rūšies Cordylophora caspia, apsigyvenančios ant kietų substratų, bei šoniplaukos Chelicorophium (Corophium) curvispinum, tvirtinančios savo vamzdelius prie kietų paviršių (taip pat moliuskų kriauklių) atplitimas siejamas su pernaša vandens transportu kanalais, XIX a. pradţioje sujungusiais Juodosios ir Baltijos jūrų baseinus (Olenin 2002; Jazdzewski and Konopacka 2002). Kadangi laivų apsilankymų skaičius Klaipėdos uoste nuolat auga, tikimybė naujų introdukcijų su vandens transportu iš kaimyninių šalių yra pakankamai didėlė. Atitinkamai, tai gali turėti įtakos JSPD įgyvendinimui. Į šiuos veiksnius reikia atsiţvelgti siekiant numatytų JSPD tikslų. Priklausomai nuo atplitusių rūšių biologinių savybių bei priimančios ekosistemos ekologinių bruoţų, vienos jų sugeba sėkmingai įsikurti ir paplisti per palyginus trumpą laiką, kitos – tik praėjus tam tikram laikotarpiui, ar įvykus pakartotinoms introdukcijoms. Arba nesugeba palaikyti savaime reprodukuojančios populiacijos esamoms sąlygoms. Savo ruoţtu, rūšies gausumas ir pasiskirstymas lemia jos sukeliamų poveikių ekosistemai stiprumą. 2007-ais metais atlikta analizė (Zaiko et al. 2007) parodė, kad Lietuvos jūros dugno buveinės yra nevienodai imlios svetimoms rūšims. Viso analizei buvo išskirti 16 dugno buveinių tipai, atsiţvelgianti į dugno nuosėdų charakteristikas bei vertikalų pasiskirstymą, remiantis Europos klasifikacinę sistemą EUNIS 2005. 12 jų – Baltijos jūros (įskaitant Klaipėdos sąsiaurį) buveinės (4-5 lentelė). JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 279
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 277: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?