Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
DIP, µg/l
50.0
40.0
30.0
20.0
10.0
y = -0.9478x + 1919.8
R 2 = 0.1947
0.0
1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010
3-36 Paveikslas Vidutinių ţiemos ištirpusio mineralinio fosforo koncentracijų kaita 1992 – 2010 m.
laikotarpiu Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje
Kaip atsakas į tiesioginį biogeninių medţiagų gausėjimą vandens masėje kinta
fotosintetinių fitoplanktono organizmų gausumą ir biomasę dalinai atspindintis chlorofilo a
kiekis, jo koncentracija vandens storymėje. Didelė chlorofilo a koncentracija vandenyje
nebūtinai atspindi labai intensyvius fotosintetinius procesus, tačiau vienareikšmiškai
pademonstruoja biomasės didėjimo tendencijas. Pagausėjęs chlorofilo a kiekis vienoje ar
kitoje jūros dalyje gali būti pasekmė ir tam tikrų hidrodinaminių veiksnių – vėjų stiprumo ir
srovių krypties, štormingumo ir pan. Pagal HELCOM (2007) ataskaitų pateiktus duomenis
sunku įţvelgti akivaizdţias chlorofilo a kaitos tendencijas, nes koncentracijų kaita kai
kuriuose Baltijos jūros regionuose pastaruoju laikotarpiu netgi padidėjo. Pastarojo
dešimtmečio vidutinė vasaros chlorofilo a koncentracija Lietuvos teritorinėje jūroje uţ
BVPD tipologinių rajonų ribų ir atviroje jūroje buvo atitinkamai 3,7 ir 2,6 µg/l, kas yra
santykinai neţymiai daugiau uţ siekiamas reikšmes centrinei Baltijos jūros daliai (1,2 – 1,0
µg/l) (HELCOM, 2007). Reikšmingai didesnės, nors taip pat tendencingai maţėjančios
pastaruoju 10 metų laikotarpiu vidutinės koncentracijos buvo konstatuotos priekrantėje
(4,0- 5,2 µg/l) ir Kuršių marių įtakos zonoje (7,2 µg/l).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 85