Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Paveikslas 4-19 Atvaizduotas gyvūnams ţalingas poveikis priklausomai nuo atstumo iki
sprogimo ţidinio 450 Kg uţtaisui 100m. mirtinas pavojus, 100-300m. mirtinas – klausos
praradimo pavojus, 300-500m. klausos praradimo pavojus >50% atvejų, 500-4000m. visiškas
klausos praradimas/laikinas klausos praradimas, daugiau nei 4000m. nuo ţidinio >50% laikino
klausos praradimo atvejų (Ketten, 1995)
Ypač paţeidţiamos yra ţuvys, turinčios dujų pripildytas plaukimo pūsles. Buvo
nustatyti jų paţeidimo lygiai (Baxter II et al., 1982):
0. Nėra paţeidimo;
1. Lengvas kraujavimas, pagrinde inkstus dengiančiuose audiniuose;
2. Dujų pūslė nepaţeista, vidinis kraujavimas, inkstų paţeidimas;
3. Be išorinių paţeidimo poţymių, sudraskyta dujų pūslė, vidinis
kraujavimas, inkstų paţeidimas;
4. Nepilnai paţeistas visas kūnas. Išorinis kraujavimas. Dujų pripildyti
organai sunaikinti, vidaus organai paţeisti;
5. Kūno dangos paţeidimai, kūno plėštiniai paţeidimai iki vidurinės pilvo
linijos, dujų pripildyti organai sunaikinti, stiprūs vidinių organų
suţeidimai, pilvo viduriai sunaikinti.
Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vykdomų sprogdinimų intensyvumas nurodytuose
rajonuose yra 1,4 kg TNT/ km 2 per metus (Priedas II. 29). Iš pateiktų duomenų galime
daryti išvadą, jog nurodytuose rajonuose sprogdinimai galėjo sukelti gyvūnų (ţuvų bei
ţinduolių) mirtingumą arba jų klausos praradimą.
Karinių sonarų keliamas povandeninis triukšmas
Lietuvos Karinėse jūrų pajėgose naudojami „Captas“ kariniai sonarai (M-CUBE -
Mine Counter Measure Management System), kurių triukšmo keliamas daţnis svyruoja
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 211