Impactos socioculturales en el turismo comunitario. Una ... - Pasos
Impactos socioculturales en el turismo comunitario. Una ... - Pasos
Impactos socioculturales en el turismo comunitario. Una ... - Pasos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ni winik lahi’ net soy u yirik a ts’ur mok ku tar tu<br />
xima. A he’ mea ti’ naachi ts’ur he’ u yantik ti’ u<br />
tsoytar u meh<strong>en</strong> kahar, ku cha’ik ku katik yete a<br />
tum<strong>en</strong> ba’ yan.<br />
A naachi ts’ur ich meh<strong>en</strong> kahar u mu’ch’ bu<br />
baho’ tu mea, yete<br />
…U bahi’ a winik ku mea ti’ u tsoytar, bek bix<br />
tuk’in ku t’axik u ta’k’in, a TRC ma’ u ts’aik<br />
mea ti’ (mea ich kor, ts<strong>en</strong> wakax, lutskay,<br />
mea ti’ (ba’xtak) ch<strong>en</strong> ti’ u ch’isik a mea ich a<br />
meh<strong>en</strong> kahar yete u yantik a winik. (CAÑADA,<br />
2008: 20)<br />
A ch<strong>en</strong> kah, ku kanik mea ti’ naachi ts’ur mok ku<br />
k’atik, lahi’ ku k’aniko’ bix bay ku metik u chuni<br />
winik, tu’ yan ich u kaha, lahi’ mas ne tsoy u<br />
yirik a ts’ur, bexi’ a ch<strong>en</strong> kah, lahi’ mok ku metik<br />
u meh<strong>en</strong> kahar. U winiki lahi mok ku tasik a t’ur,<br />
tak tuba ich ag<strong>en</strong>cia ti’ xima asta mok purik a<br />
ts’ur yan u mon u yirik ch’ikya’p’ hu’un ich internet,<br />
ti’ ku ye’sik bihk kira’ u winiki, baykin yan<br />
ich u meh<strong>en</strong> kahar, bein ku ku’chu ts’ur, a ch<strong>en</strong><br />
kaho’ u bahi’ ku metik o ku ka’ metik u chuni wi<br />
nik, ti’ ku metiko’ ich u hu’ni internet tuk’in ne<br />
uch tu yanta ti’ u metik u hu’ni ti’ u k’uchu ts’ur.<br />
Bexi’ yan u yohetiko’ bihk ku mea ti’ naachi ts’ur,<br />
tan u yanta ti’ ts’ur ti’ u karantik u k’ax, a he’ t’an<br />
he’ ah ka’ikex tuk’in tan u tsoytar a meh<strong>en</strong> kahar<br />
(Pastor, 2008). Ti’ u her ba’, bihk a winik ich<br />
meh<strong>en</strong> kahar, tarak ku mea ich kor o ch<strong>en</strong> kah,<br />
tan u payik ts’ur yok’o ich u hu’un a internet ti’ ku<br />
Jiñi xchumtyäl xchiapaneco ya’ tyi matye’<strong>el</strong>,<br />
che’äch bajche’ lacandon, ch’ol, xts<strong>el</strong>talob,<br />
yik’oty xtsotsilob, tyi wäle mi ik’<strong>el</strong>ob ibä<br />
tyi k’<strong>el</strong>ojib baki mi itsajiñobtyak ibä cha’añ<br />
junmuch’obäch ja’<strong>el</strong> tyi ili wäle, k’ax ch’och’okax<br />
Woli imäktyañ ora Woli bä isäklañ ilajinty<strong>el</strong> tyi<br />
jujunlajm: chuki añtyak, noxi nopbaläl yik’oty<br />
ikäñol bajche’ añobtyak. Tyi iwuty ili xjula’, jiñi<br />
xchumtyäl mi ikäñob ibä bajche’ (bats’i vinik,<br />
bats’il vinik, o jalach’ vinik. Che’äch bajche tyi<br />
ityañob lacandon, xts<strong>el</strong>talob, yik’oty xtsotsilob),<br />
ak’oñ<strong>el</strong> cha’añ jump’ej ñoxity’añ yik’oty jump’ej<br />
ikämbalob muk’bä ipäsob tyijikñabä, yik’oty<br />
bajche’ mi ipäsob tsijibä tyijikñäy<strong>el</strong> che’ woliyob<br />
tyi xämbal yik’otyob ñajtybä tyilemob. Ili ipäsol<br />
ili jump’ej weñtyakbä jiñäch icha’añob lakpi’älob<br />
jump’ej iyochib wolibä ichajpañob jiñi cha’añ<br />
mi imejl<strong>el</strong> ik’extyañob ilumal, baki mi iyäk’eñob<br />
its’itya’ lajiñob ila tyi petyol pañämil bajche’<br />
añob.<br />
Mi lakña’tyañ cha’añ jiñi xjula’ob woliyobä<br />
ityil<strong>el</strong>ob mi imejl<strong>el</strong> im<strong>el</strong>ob ibä che’ äch bajche’<br />
chukbilob tyi jujump’ej much’tyäl<strong>el</strong> muk’ bä im<strong>el</strong>ob,<br />
che’ äch bajche’ komol tyempabä, ke:<br />
Mi im<strong>el</strong> jump’ej juñ p’ätyälbä o päsoñ<strong>el</strong> cha’añ<br />
ikol<strong>el</strong>ob, chajpaya’ yik’oty i tsikol, che’äch<br />
bajche’ mi i tyoxbeñob ibä . Jiñi TRC ma’añik<br />
mi iyoch<strong>el</strong> yik’oty noxi’ e’ty<strong>el</strong>tyak (chol<strong>el</strong>, p’ol<br />
wakax, p’ol chäy, p’ol nich-e’ty<strong>el</strong>...) jinäch bajche’<br />
jump’ej mi lajkolemtyesañ yik’oty bajche<br />
Te yil<strong>el</strong> st’ubilal lumk’inal ayuk ta sk’ab yantik<br />
winik-antsetik te ma’ nainemik le’a, te slok’ole<br />
yakal ta spas<strong>el</strong> jich bit’il k’aemotik ta yil<strong>el</strong> te<br />
mosoin<strong>el</strong> ta stojol bats’il winiketik te banti ta<br />
sem<strong>el</strong>il k’op mach’atik ayik ta sk’abik lum k’inal<br />
ya xh’ayik, ta sw<strong>en</strong>ta ini, biluk yil<strong>el</strong> xch’onik<br />
jichuk-e, sok yakalukik a’t<strong>el</strong> ta sw<strong>en</strong>ta k’ulejetik,<br />
ayuk ta sk’ab chopol lum k’inal, ja’nix jich ta<br />
yik’tay<strong>el</strong> bit’il k’aemik ta stsun<strong>el</strong> ste’ak’ik.<br />
Te yil<strong>el</strong> yutsilal lum k’inal jun me sk’oplal sok<br />
tal<strong>el</strong> kuxin<strong>el</strong> jich bit’il la kaltik ta xjach’ibal, yame<br />
stij, te tatomba sok yantik tal<strong>el</strong> kuxin<strong>el</strong>, banti<br />
te ulatawanejetik ya sk’anik sok banti ulatabil<br />
yak’ik, junax yota’n spisilik, ta toyem te’ ak’<br />
ja’maletik, ta sw<strong>en</strong>ta st’ubilal lum k’inal, teunitabil<br />
yu’un tal<strong>el</strong> kuxin<strong>el</strong> ta namey sok tal<strong>el</strong> kuxin<strong>el</strong><br />
ta yo’tik, ta sw<strong>en</strong>ta paxal. Te namey bats’il<br />
k’uiletik, te ya stk’ yilik te ulatawanejetik, ma me<br />
ch’ayemuk sk’oplal yu’unik te yawalul lum-e, jaik<br />
nix te kab<strong>en</strong>altik, te jun che’b to nax k’aal yakalik<br />
ta yak’<strong>el</strong> majt’anil t asna chich mamil yu’un Lacanjá,<br />
Bonampak sok yaxchilan. Ja’ te bitik bayal<br />
sk’oplal ta yot’anik, te ma’ yak’ xlok’, jich bit’il<br />
yal Bartolomé, te paraje’etik te nopol leik-a yame<br />
xu’ skoltay sbaik sok te tak’in ya xlok’ ta a’t<strong>el</strong><br />
yu’un yil<strong>el</strong> st’ujbilal lum k’inal.<br />
Yame sk’an kaltik te sk’oplalil yu’unik-e, te bats’il<br />
winiketik te ya x-a’tejik ta nitawal, yu’un snao<br />
skoplalil yu’un bitik jilem yu’un chichmamil sok<br />
sk’oplalil te bitk nakatik jil<strong>el</strong> yu’unix chichma-<br />
| 60