Anapus taves

visai pamirß´s. Iß tikr¨j¨ taip ir buvo. Íitie du mano gyvenimai
– prießkarinis ir karo metu – buvo tokie skirtingi,
kad ta pati meil∂ juose buvo negalima. Ûinoma, galvodamas
apie ankstesn^ gyvenimå aß prisimindavau ir Salom∂jå,
taçiau ji jokiu bΔdu negal∂jo kaip nors dalyvauti ar
varΩytis su v∂lesnio gyvenimo moterimis. Ne, ta pirmoji
meil∂ nebuvo ißnykusi, ji tiesiog buvo graΩiai supakuota,
perrißta kaspin∂liu ir tvarkingai pad∂ta ^ saugiå atminties
sand∂liuko lentynå.
Ir ßtai ankstesnis gyvenimas drastißkai ^siverΩ∂ ^ dabartin^,
pats virsdamas ne^manoma jo dalimi. Du skirtingi
pasauliai Rakel∂s ir Salom∂jos akimis rΔsçiai Ωvelg∂ ^ mane.
Atrod∂, jie net buvo sudar´ laikinå akimirksnio såjungå
– tik tam, kad gal∂t¨ mane pasmerkti.
– Aß tur∂jau raktus, – pasak∂ Salom∂ja. – Mirtinai ißsigandau
ir ißgåsdinau Rakel´. Abidvi gal∂jome gauti ßirdies
smΔg^.
Jos paΩvelg∂ viena ^ kitå ir nusißypsojo.
– L∂ja, keistuol∂, nieko man nesak∂.
– L∂ja? – nustebau.
– Taip. Aß jau papasakojau Rakelei. Prieß porå savaiçi¨
ji pasirod∂ mΔs¨ sodyboje – visißkai ißsekusi, ißniekinta,
nepanaßi ^ Ωmog¨. Ne^tik∂tina, kaip ji gal∂jo rasti mane,
nors kaΩkada ir buvau pasakojusi apie savo t∂vo gimtin´.
Kaip suprantu, ji ilgai klaidΩiojo, buvo patekusi pas labai
blogus Ωmones, iß jos tyçiojosi, vert∂ daryti ßlykßçiausius
dalykus. Mes vis dar jå gydome, taçiau kol kas sveiksta tik
L∂jos kΔnas, ne siela. Ji tarsi ne iß ßio pasaulio. Aß tik dabar
iß Rakel∂s suΩinojau, kad L∂ja gyveno çia, su tavimi.
Bet negi tu ir esi tas baisusis niekßas, prievartautojas, apie
kur^ ji nuolat klejoja?
( 100 )
Anapus taves 100
25/3/05, 2:15 AM