Anapus taves

çiau Ωvilgsn^. Negi ten ßm∂kßtel∂jo priekaißtas? Koks? Kad
tada netur∂jau bizΔno!? Taip, kad buvau su ja per daug
geras. Taip taip, kad buvau geras kaip tik tå akimirkå,
kai reik∂jo bΔti blogam! Reik∂jo tiesiog perlieti jå bizΔnu,
gerai pliaukßtel∂ti per uΩpakal^ ir bΔtume palaiminti.
Bet su Salom∂ja aß visada elgiausi atvirkßçiai, buvau
geras, kai reik∂jo bΔti blogam, ir blogas – kai reik∂jo
gerumo.
– Tai krikßçionys demokratai kalti, – staiga, lyg bΔt¨
padar´s didΩiul^ atradimå, ßΔktel∂jo d∂d∂ Antanas. – Tai
vis tas j¨ apsimestinis gerumas ir humanistiniai idealai!
Ißvenkime kraujo, tausokim Ωmones. Nesåmon∂s! Prezidentas
tur∂jo j¨ n∂ artyn neprisileisti. Mums reik∂jo pernai
paklausyti Ribentropo ir patiems Ωygiuoti ^ Vilni¨. BΔtume
tap´ Vokietijos såjungininkais ir ißlaik´ nepriklausomyb´.
Rusas tada bΔt¨ nelind´s. Be reikalo prezidentas
nepaklaus∂ Íkirpos.
GalbΔt d∂d∂ buvo teisus, nors dar negal∂jo matyti visos
istorin∂s panoramos, juolab Ωinoti, kad po keli¨ savaiçi¨
jis bus suimtas, v∂liau deportuotas ir ißnyks be p∂dsako
Sibiro platyb∂se kartu su dauguma ^vairiausi¨ partij¨ veik∂j¨
– ne vien krikßçioni¨ demokrat¨, bet ir pasaulin∂s revoliucijos
laukusi¨ trockinink¨. Visi jie buvo susemti nakt^,
likus porai dien¨ iki Liaudies seimo rinkim¨.
Ûinai, tada aß daΩnai tylomis ßaipydavausi iß savo mylimosios
t∂vo, bet dabar mΔs¨ susitikim¨ negaliu prisiminti
be graudulio. Íiaip jau jis nebuvo gilus Ωmogus,
greiçiau netgi l∂kßtas ir pretenzingas, taçiau patik∂k manimi,
ißeit¨ jis dabar çia Vilniuje, kaip buv´s, pasisukioti
tarp Ωmoni¨ ir visi ißsiΩiot¨ – kokia laikysena, mok∂jimas
kalb∂ti, idealai ir kartu nuoßirdus beveik vaikißkas
( 26 )
Anapus taves 26
25/3/05, 2:13 AM