Anapus taves

– Iß tikr¨j¨ tai – stebuklas, – pasakiau. – Ir dar per paçias
Kal∂das. Ne^tik∂tina.
Idaga pasilenk∂ prie pat man´s ir sußnibΩd∂jo ^ aus^:
– Esu Íiuco atsargiai pasiteirav´s. Pab∂gimas iß tikr¨j¨
buvo.
Nusteb´s paΩvelgiau – negi jis netik∂jo?!
– Nepamirßk, kad pirmå kartå ßiå istorijå aß ißgirdau
per gydymo seanså, – paaißkino man ^ aus^. – Argi ji nepanaßi
^ fantazijå? L∂ja gal∂jo tiesiog ^sijausti ^ kit¨ pasakojimus.
Bet greiçiausiai tai tiesa. Tai, kas ne^tik∂tina, daΩniausiai
ir bΔna tikroji tiesa.
Iß po Rakel∂s nuvirto k∂d∂ ir ji ∂m∂ ßvytruoti po kambar^
tarsi lunatik∂.
– Aß netikiu tuo, – staiga pasak∂ sustojusi prießais L∂jå.
Sesuo s∂d∂dama apkabino jå ir priglaud∂ galvå prie jos
krΔtin∂s. Rakel∂ atsiklaup∂ ßalia. Ir L∂ja pagaliau pravirko.
( 219 )
Anapus taves 219
25/3/05, 2:19 AM