Anapus taves

GalbΔt tod∂l jau kitå dienå puoliau prieß Rakel´ ant
keli¨ ir prisiekiau amΩinå meil´.
Patik∂k, Andriau, mΔs¨ gyvenimo reΩisierius yra didelis
ßelmis. Jis niekada nepraleis n∂ menkiausios progos
sukurti situacijå, kuri atskleist¨ viså mΔs¨ dviprasmißkumå,
o koks nors mintyse atrod´s tinkamas veiksmas, vos
∂mus j^ ^gyvendinti, tapt¨ pasigail∂tinas.
– Patik∂çiau tavimi, jei tu bΔtum blogas, – pasak∂ Ωengtel∂jusi
^ ßonå nuo man´s Rakel∂. – Taçiau aß Ωinau, kad
esi geras. Tod∂l tu kalbi apie meil´ iß pasigail∂jimo.
GERIEJI MYLI IÍ GAILESÇIO
– Betgi dabar ir ^vyko tai, kas tur∂jo ^vykti pagal susitarimå,
– bandΩiau ginçytis vis dar klΔp∂damas. – Aß prisipaΩ^stu
tau meil´! Argi tai ne daugiau uΩ pasimyl∂jimå?
– Ûodis daugiau uΩ veiksmå?! – piktai nusißaip∂.
– Dabar ißeina netgi geriau, nei bΔt¨ pagal susitarimå,
– pasakiau stodamasis ir bandydamas jå apkabinti. – Mums
nieko n∂ra uΩdrausta.
Tai jå prajuokino, ir aß vos neprad∂jau dΩiaugtis pergale.
Taçiau tai nebuvo susitaikymo juokas.
– Aß nesidaliju meile, – pasak∂ Rakel∂, – juo labiau su
seserimi. Ji visada buvo pirmesn∂.
– Palauk! – dar sp∂jau sugriebti jå nueinançiå. – Tai bΔk
vienintel∂.
Ji Ωvelg∂ labai ^d∂miai:
– Tada prisiek, kad pasibaigus karui vesi mane.
Tai buvo netik∂ta. Atmintyje ißkilo Salom∂jos vaizdas –
buvome kaip tik jos kambaryje. Apsidairiau tarsi ießkodamas
pagalbos ir tarpdury pamaçiau L∂jos galvå.
Rakel∂ apsisuko ir iß∂jo.
( 85 )
Anapus taves 85
25/3/05, 2:15 AM