Anapus taves

slapt^. – Bijau, kad negaliu bΔti idealus vyras. Ir aß nenoriu,
kad mano Ωmona, mano vaik¨ motina bΔt¨ priversta
sugerti ^ save viså tå bjaurast^, kurios aß prisirenku per
dienå. Suprantate? Tai gana subtilΔs dalykai. Aß jai nieko
nepasakoju, tod∂l ir nebijau, kad ji vaikßto pas jus. O jΔs
kå nors pasakojate?
Klausimas buvo netik∂tas, ir Idaga ßiek tiek sutriko.
– Mes kalbam∂s apie menå, literatΔrå. JΔs¨ Ωmonos pasaulis
daug graΩesnis nei ßitas uΩ lango. PrisipaΩ^stu, iß pradΩi¨
mane tas net stebino.
– Kas stebino?
– Frau GertrΔdos sugeb∂jimas bΔti aukßçiau realyb∂s.
– Manote, kad tai gerai?
Idaga laiku pagavo vos Ωybtel∂jusiå gr∂sm∂s kibirkßt∂l´
ir suskubo patikinti:
– Tai ir yra jos stipryb∂. Ne, ji neuΩsidaro savo maΩame
pasaul∂lyje, kas anksçiau ar v∂liau gal∂t¨ tapti neigiamu
bruoΩu. Jos vidaus pasaulis yra platus, spalvingas ir netgi
laimingas. Galima tik pavyd∂ti.
Íiuco ranka ir Ωvilgsnis pagaliau atsileido tarsi gavus
tikrå satisfakcijå, ir jis sukuΩd∂jo:
– Ar galite man paΩad∂ti, kad ir toliau nieko jai nepasakosite?
– Savaime suprantama. Man net tokia mintis nekyla.
– Puiku, – Íiucas atsiloß∂ ir patogiai ^sitais∂ kr∂sle. –
Noriu, kad ji bΔt¨ laiminga.
Jie nusißypsojo vienas kitam, abu patenkinti pokalbiu,
ir kaip tik tå budrumo praradimo akimirkå tarsi juokaudamas
ir v∂l gr^Ωdamas ^ lengvå salonin^ tonå, Íiucas paklaus∂:
– JΔs turite vaik¨?
( 160 )
Anapus taves 160
25/3/05, 2:17 AM