Anapus taves

log^ ir suprasti, ^sisåmoninti, kad tas jo blogis yra visißkai
natΔralus, netgi bΔtinas psichikos elementas. Supranti
mane?
– Taip, – pasakiau, – pradedu suprasti.
– MΔs¨ visuomen∂, ypaç prießkary, labiausiai ir sirgo
d∂l slopinamo blogio.
Aß net pliaukßtel∂jau sau per kel^:
– Taip! Ir aß apie tai esu galvoj´s.
– Kå aß visißkai perimu iß Jungo, – t´s∂ Idaga, – tai kolektyvin∂
pasåmon∂. Epochinis atradimas! Atrodo, kad net
jis pats bijo eiti iki galo ir ^vardyti visas ßios måstymo revoliucijos
pasekmes. Tu nesunkiai ^sivaizduoji, kad kartå
pagalvota mintis nusileidΩia ^ pasåmon´, ir po kiek laiko
gali jå prisiminti. Taçiau tu gali prisiminti ir mano mint^!
Ûinoma, jei nustatysi savo såmon´ tuo paçiu virpesi¨ daΩniu,
o ta mintis tur∂s pakankamai j∂gos, energijos pasiekti
bendrå mΔs¨ pasåmon´, o gal pati bus joje gimusi. Skaitydamas
Jungå, aß visada jauçiu bandymus pasisl∂pti, ne-
^vardyti paçios esm∂s. Suprantu, ßiame mokslo kulto am-
Ωiuje jis nenori bΔti apkaltintas per∂j´s ^ okultizmå, taçiau
kai mokslas ^rodo mistikos tiesas, tenka jas pripaΩinti, ar
ne? Mokslo davatkos yra paçios baisiausios – kaip, beje,
ir mokslo prietarai.
Jo paprastai ramus veidas vis labiau kaito, akys deg∂
karßçiu. Pasijutau nejaukiai. Ar tik Idagai, kaip ir daugeliui
psichiatr¨, nepradeda atsiliepti ilgas bendravimas su
psichikos ligoniais? Ar jam galima patik∂ti vargß´ L∂jå?
Ar jis neißduos? Bet aß netur∂jau kito pasirinkimo, netur∂jau
kito paΩ^stamo psichiatro. Ir tada padariau dar vienå
lemtingå kvailyst´. D∂l saugumo nusprendΩiau L∂jå paversti
Salom∂ja.
( 106 )
Anapus taves 106
25/3/05, 2:15 AM