Anapus taves

as. Vaizdai nutrΔko, taçiau komentaras t´siasi ir pabudus.
Tu sapnavai ir aißkinai tå sapnå dar sapnuodamas,
vienu metu. Pabundi, kad suvoktum tå suvokimå.
Paskutin∂je ilgo sapno stadijoje, kurioje aß keisçiausiomis
aplinkyb∂mis blaßkiausi po komendantΔrå su savo virßininku
Hansu, stengdamasis padaryti tvarkå Ωmoni¨ prisigrΔdusiose
patalpose, staiga ∂miau justi, kad mano pastangos
kaΩkå daryti keiçia ir mane pat^, tarsi mane pamaΩu
uΩvaldyt¨ kita, svetima agresyvi j∂ga tarsi koks demonas.
Laiku suvok´s pavoj¨, ^stengiau ißsivaduoti ir tuoj pat pasijutau
beskriejås virß kariaujançio pasaulio, tokio groteskißko
Europos Ωem∂lapio, neßamas neΩemißkos j∂gos, kuri
iß pradΩi¨ lyg ir buvo sukelta ano demono, nors tur∂jo
bΔti jo prießingyb∂. Iß pradΩi¨ aß tarsi nor∂jau pab∂gti, taçiau
po ilg¨ ir ne^manom¨ nors kiek tiksliau apsakyti vingi¨
pagaliau suvokiau, kad ßi kelion∂ – tai ne b∂gimas nuo
kaΩko sunkiai ^vardijamo, o vijimasis, ießkojimas, noras
suprasti tå, kas iß pradΩi¨ taip labai gåsdino. Atsirado bravΔrißkas
dråsos pojΔtis, jΔra tikråja ΩodΩio prasme tapo iki
keli¨, o aß bridau per jå. SprendΩiant iß kontΔr¨, tai buvo
VidurΩemio jΔra, uΩ jos prasid∂jo dykuma. Hansas v∂l atsirad´s
ßalia pasak∂: TOKIA TURÎJO BÔTI TIKROJI MÔSË
ÛYGIO KRYPTIS. Ûinojau, kad galvoje jis turi Treçiåj^ Reichå.
Tada mes abu ∂m∂me leistis ^ poΩem^, ^ sm∂lyje lentin∂mis
sienomis sutvirtintas kasyklas. Îjome erdviomis tarsi
nenaudojamos gamyklos cechai ßachtomis, taçiau pro uΩkaltus
langus ar tiesiog pro nelabai tvirtas lentines sienas ^
vid¨ be perstojo skverb∂si sm∂lis. Atrod∂ lyg bΔtume patek´
^ sm∂lio laikrod^, ^ tå jo dal^, kuriå viså tuojau pripildys
nenumaldomai byrançios smiltys. Íitå supratus, uΩliejo
klaikuma – buvome spåstuose, taçiau ^ priek^ sp∂jamo iß-
( 90 )
Anapus taves 90
25/3/05, 2:15 AM