Anapus taves

KARAS YRA KARAS
Mikasius sudejavo tarsi negal∂damas patik∂ti tuo, kå
girdi, ir ∂m∂ klΔpodamas blaßkytis nuo vieno prie kito
maldaudamas pasigail∂ti ir taßkydamasis seil∂mis. ÛiΔr∂jome
^ j^ su gailesçiu ir pasißlykßt∂jimu.
Pokßtel∂jo ßΔvis. Ißsigand´s atsisukau ^ Idagå. Negal∂jau
patik∂ti, kad jis iß tikr¨j¨ ßov∂. Idaga irgi atrod∂ nusteb´s
ir tik liΔdnai krat∂ galvå:
– NeΩinau, neΩinau... – murm∂jo. – Greiçiausiai bΔçiau
neßov´s, jei jis nebΔt¨ toks apgail∂tinas.
ApsiΩiΔr∂jome, ar nepaliekame automobilyje koki¨ ^kalçi¨,
ir pusiau b∂gte pasileidome miesto link. Per pusvaland^
iki komendanto valandos tur∂jome atsidurti namuose.
– Tikiuosi, nesiruoßi nußauti ir Aniceto? – paklausiau sunkiai
gaudydamas kvapå. – Juolab neΩinome, kur j^ rasti.
– Apgalvojau tai, – sußvokßt∂ Idaga su ßiokiu tokiu pasididΩiavimu.
– Turime kitur gerai pasl∂pti mΔs¨, tiksliau
tavo, Ωydukes, ir joks Anicetas mums nebus pavojingas.
Tada net ir blogiausiu atveju – jei mane ^tart¨ ΩmogΩudyste
– gal∂çiau ißsisukti pasinaudoj´s Íiuco draugyste. Juk
jam aß nieko blogo nepadariau, ar ne, kolega? Çia tik kaΩkoks
nupez´s lietuvis, Gestapo parankinis, bus rastas negyvas.
MaΩa b∂da!
– Na tu ir ßiknius, – pasakiau, bet tai neskamb∂jo pakankamai
piktai. – Kaip jautiesi tå pat^ vakarå prisipaΩin´s
meil´ ir tap´s ΩmogΩudΩiu?
Kur^ laikå Idaga tyliai ßnopavo ßalia man´s, po to gana
keistai pasak∂:
– Jei nereik∂t¨ taip skub∂ti, tur∂çiau pajusti gyvenimo
pilnatv´. ÛmogΩudyst∂ – tai aukßçiausias pasirinkimo, taigi
ir såmoningumo, taßkas. Jei nesi nieko nuΩud´s, negali
( 225 )
Anapus taves 225
25/3/05, 2:19 AM