Anapus taves

Kod∂l ßiå epochå ißreißkiantis menas toks dekadentißkas?
Tod∂l, kad pati epocha yra tokia ir kitokia bΔti negali.
Kuo menininkas genialesnis, tuo jis labiau prakeiktas.
Íita tendencija aukßçiausiå taßkå pasiek∂ mΔs¨ amΩiaus
pradΩioje kartu su karu ir Rusijos revoliucija. Kad id∂jos
demaskuot¨ save, jas reikia ^gyvendinti.
Idaga atsiduso:
– Ûmogus yra ir geras, ir blogas; ir stiprus, ir silpnas; ir
mylintis, ir nekençiantis. Kad ißgyventum be Dievo pagalbos,
vienå kuriå nors pus´ reikia pasl∂pti. Komunistai
nusprend∂ kurti visuomen´, kurioje n∂ra blogio. N∂ra, ir
tiek! Faßistai nusprend∂ atsisakyti silpnumo. Supermenai!
Übermenschai!
Idaga nutilo ir tarsi staiga kå prisimin´s susimåst∂.
– Labai ^domu, – pasakiau, – bet kokia ißvada?
– Tikrasis blogis – tai vienpusißkumas. Visa laim∂, kad
vienpusißkumai negali bΔti stabilΔs patys savaime ir anksçiau
ar v∂liau ima naikinti vienas kitå ir patys save.
Jis Ωvilgter∂jo ^ mane su ßiokia tokia baime. Juk aß dirbau
vokieçi¨ komisariate.
– Mus ißgelb∂s tik psichoterapija, – nusijuokiau. – Ar
pas tave kreipiasi daug vokieçi¨? Gali kalb∂ti atvirai, nes
aß irgi rizikuoju atiduodamas tau ^ nagus savo sergançiå
merginå.
Taçiau jis ir taip buvo per daug ^sikarßçiav´s, kad gal∂t¨
nustoti kalb∂j´s.
– Dabar j¨ kreipiasi daugiau. Pralaim∂jimai fronte sukißa
j¨ ißlaisvintå agresijå, ißlaisvintå blog^ atgal ^ vietå. O
dar visai neseniai reik∂jo juos gydyti ißvaduojant pasl∂ptå
silpnumå, norå atsiduoti, uΩjausti. Skatindavau juos pasakoti
apie savo vaikyst´, prisiminti palaimingas bΔsenas ma-
( 108 )
Anapus taves 108
25/3/05, 2:15 AM