Anapus taves

Prießpaskutinis skyrius apie keliå ^ anapus.
tragedija. Idaga tampa didvyriu,
o aß – ligoniu
Atrodyt¨, po ßio vakaro Idagai nebebuvo reikalo lankytis
mΔs¨ namuose, taçiau jis ateidavo kaip ir anksçiau ir netgi
tuo paçiu laiku, tarsi ^ seanså su L∂ja. Maçiau, kad jo
Ωvilgsniai vis labiau krypsta ne ^ L∂jå, o ^ Salom∂jå. Bet
argi aß, gyvendamas iß karto su trimis, gal∂jau leisti sau
tokiå prabangå kaip pavyduliavimas?
Pirmåj^ L∂jos ißpaΩinties vakarå viskas atrod∂ taip keista
ir ne^tik∂tina, kad aß net negal∂jau tinkamai ^sisåmoninti
Idagos vaidmens mano ir abiej¨ Ωydaiçi¨ gyvenime –
juk jis ißgelb∂jo mus nuo Gestapo.
Taçiau atsid∂koja visada kiti.
Kai mes su Rakele netgi ßiek tiek ironißkai klausin∂jome
jo, kaip gal∂tume atsilyginti, Salom∂ja pakilo iß vietos
ir rimtu veidu pasak∂:
– Atleiskite man, ponas Jonai. Iß pradΩi¨ aß taip neteisingai
apie jus galvojau. Dabar Ωinau – jΔs tikras Ωmogus
ir tik apsimetate ciniku. JΔs gydote savimi!
Îmiau kikenti, taçiau teko greitai nuryti gerkl´ kutenançias
seiles. Idaga prad∂jo iß l∂to slysti nuo k∂d∂s ir laikydamas
keistai atloßtå galvå suklupo prießais ißsigandusiå
Salom∂jå:
– Ne, nuostabioji mano sielos moterie, – sukuΩd∂jo, –
tai jΔs esate gydytoja. Tai jΔs ißvadavote mane iß man´s
paties. Iki jΔs¨ aß nesu myl∂j´s n∂ vienos moters, nes buvau
ligonis. Taip, aß tur∂jau moter¨, bet aß jas imdavau
( 220 )
Anapus taves 220
25/3/05, 2:19 AM