Anapus taves

– Kå tai reißkia? – Moß∂s Zalmano Ωvilgsnis ßokin∂jo
tarp abiej¨ dukter¨.
– Ar tu mane nors truput^ myli? – Rakel∂ ΩiΔr∂jo tiesiai
man ^ akis.
KaΩkod∂l Ωvilgter∂jau ^ L∂jå ir tik tada supratau, kad
vis dar laikau jos rankå. Paleidau jå.
– Kam tokie kvaili klausimai? – ß^ kartå mane ißgelb∂jo
Zalmano balsas. – Juk ne tave aß uΩtikau pono Viktoro
lovoje.
– Taigi neuΩtikai. Bet aß ten buvau pirmoji.
Moß∂ Zalmanas keistai kv∂ptel∂jo ir tik po ilgos pertraukos
ißsten∂jo:
– Ar tai tiesa?
Aß tyl∂jau.
– Rakel∂ pati ^sisiΔl∂, – pagaliau praßneko ir L∂ja. – Ji
pati at∂jo çia nakt^.
– Ar tai tiesa? – dar kartå paklaus∂ man´s Moß∂ Zalmanas.
Aß linktel∂jau galvå.
– Niekßas! Juk ji dar vaikas!
Jis keistokai sukrypavo, kyßtel∂jo rankå sau prie pilvo,
ir staiga pamaçiau ^ mane atsuktå revolver^.
– Niekßas, – pakartojo Ωydaiçi¨ t∂vas, atlenkdamas saugikl^.
NeΩinau, ar jis bΔt¨ ^ mane ßov´s, taçiau ßΔvis pasigirdo.
Tai Rakel∂ met∂si artyn ir abiem rankom iß apaçios
trenk∂ ^ t∂vo dilb^. Kulka praskriejo virß mano galvos ir
^strigo lubose.
Toliau viskas vyko taip, tarsi mano såmon∂ bΔt¨ atsilikusi
nuo kΔno per porå Ωingsni¨ – tiek j¨ ir teskyr∂ mane
nuo Moß∂s Zalmano. Sugriebiau revolver^, taçiau ^siut´s
( 65 )
Anapus taves 65
25/3/05, 2:14 AM