Anapus taves

svarbiausia – aß patyriau stebuklå. Jau esu uΩsiminusi apie
j^ gydytojui, nors jis greiçiausiai palaik∂ tai liguistomis fantazijomis.
Ar gal∂sit patik∂ti, kad per pra∂jusias Kal∂das
aß pab∂gau iß paties tikriausio Devintojo pragaro rato! Aß
pab∂gau iß Devintojo forto.
Atrod∂, kad L∂ja ima dusti, ir aß, sugrieb´s jå uΩ rankos,
atsisukau ^ gydytojå. Gal tai tik jo terapinis Ωaidimas,
o vargß∂ Ωydait∂ ir toliau – sunkus ligonis?
– Einu, atneßiu tau atsigerti, – paßoko nuo k∂d∂s Rakel∂
ir ißb∂go ^ virtuv´.
– Papasakosiu viskå iß eil∂s, – tar∂ L∂ja po pertraukos.
– Pab∂gau iß ßi¨ nam¨ nutaikiusi progå, kai pro ßal^ ∂jo
darbininki¨ kolona, gr^Ωtanti ^ getå. S∂kmingai patekau
vidun ir mane ißkart nuved∂ pas geto vyresniuosius, kurie
vadinasi Ûyd¨ taryba. Tvarkingai apsireng´ solidΔs vyrißkiai
labai ^d∂miai man´s ißklaus∂ ir pasak∂, kad be reikalo
palikau saugiå sl∂ptuv´ – karas jau eina ^ pabaigå, o gete
esançi¨ Ωmoni¨ likimas n∂ra aißkus.
– Mes nor∂tume, kad kuo daugiau Ωyd¨ ißlikt¨ gyv¨, –
pasak∂ jauniausias Tarybos narys, – ir bΔt¨ kas papasakoja
apie Izraelio tautå ißtikusius baisumus.
– Taçiau sl∂pdamasi aß beveik nieko nemaçiau ir netur∂çiau
kå pasakoti, – pasakiau.
– Dabar jau tur∂si, – paslaptingai ßypsodamasis tar∂ jaunasis
vyras.
Mes ilgai ßnek∂jom∂s, ir jie paklaus∂, kå aß mokanti
daryti, kokius talentus turinti. Atsakiau, kad iß esm∂s nieko
nemoku, o vienintelis privalumas – gera atmintis, kuria
aß stebinu visus nuo pat maΩens. Çia jauniausias pokalbio
dalyvis, maΩdaug trisdeßimtmetis vyras, vardu Abraomas,
plojo sau delnu ^ keliå ir sußuko:
( 205 )
Anapus taves 205
25/3/05, 2:18 AM