Anapus taves

L∂ja ∂m∂ blaßkytis prie dur¨, neΩinodama kå daryti. Aß
susiradau savo raktå, taçiau naudos iß jo nebuvo – gudrioji
padyk∂l∂ pasuktå raktå buvo palikusi spynoje. Tieså sakant,
veiksmas ∂m∂ ^gauti komißkå atspalv^. Bijodama t∂vo,
L∂ja nedr^so nei belsti, nei eiti pro laukå. Atrodo, jaun∂l∂
pasmerk∂ jå praleisti nakt^ mano kambaryje – nubaud∂
tuo, ko neteko pati.
L∂ja buvo apsirengusi panaßius ^ Rakel∂s, tik melsvus
naktinius marßkinius, o mano kambary buvo ßaltoka. Taigi
pasiΔliau jai l^sti po antklode, o pats susiradau kitå apklotå
ir ^sitaisiau ßalia. Gul∂jome susting´ ßalia vienas kito,
ir staiga mane ap∂m∂ kvailas juokas. Visai neseniai ßioje
lovoje blaßkiausi uΩvaldytas neΩabot¨ aistr¨ su padykusia
laisvamanißka mergiote, kurios juslingumas, ko gero, reißk∂
dar tik meil∂s ilges^, o ne paçiå meil´, ir su kuria man
apskritai neder∂jo prasid∂ti, o ßtai dabar guliu kaip paslikas
ßalia visißkai subrendusios meilei jos sesers, kuri, be
to, dar yra ir rimtai mane ^simyl∂jusi. Îmiau ir pasakiau
visa tai L∂jai.
– Kas jums sak∂ tokiå kvailyst´, kad esu jus ^simyl∂jusi?
– ßaltai paklaus∂ ji ir pati atsak∂. – Ûinoma, kad Rakel∂.
Kas gi daugiau!
– Ne tiktai. Atsimeni, dar daug anksçiau tai sak∂ Salom∂ja
ir netgi tavo t∂vas.
– T∂vas? – ji nuoßirdΩiai nustebo.
– Taip, t∂vas. Jis, manau, neturi jokio tikslo traukti tave
per dant^, – steb∂jau kaip ji pyksta ir dariausi dar linksmesnis.
– Be to, nereikia n∂ sakyti. Tai matyti plika akimi.
Ji aki¨ kampuçiais Ωvilgter∂jo ^ mane ir sukuΩd∂jo:
– Na ir kas? Laiku supratau, kad jΔs nevertas tikros
meil∂s.
( 60 )
Anapus taves 60
25/3/05, 2:14 AM