Anapus taves

kad mano Ωmonå ∂m∂ lankyti lygiai toks pat AmΩinasis
Ωydas. Taip! Iß pradΩi¨ jis elg∂si padoriai, taçiau b∂gant
laikui ir archetipui stipr∂jant, ∂m∂ jå terorizuoti.
Jos vargß∂ siela buvo nepatenkinta ir mΔs¨ santuoka, ir
gyvenimu apskritai. Aß tå supratau, taçiau nieko negal∂jau
padaryti.
– Ir kas buvo toliau? – nerimastingai paklaus∂ frau Íiuc.
ÛiΔr∂damas ^ virpançias moters lΔpas, Idaga suprato,
kok^ mirtinai pavojingå Ωaidimå jisai pradeda – ir svarbiausia,
kad pradeda j^ daugiau d∂l paties Ωaidimo, o ne
d∂l El∂s, kaip band∂ pats sau ^teigti.
– Ji pab∂go nuo man´s, – iß l∂to pratar∂ ir pats nustebo,
kad ∂m∂ visas dreb∂ti. – Bet baisiausia, kad pab∂go ji pas
Ωydå!
Frau GertrΔda aiktel∂jo ir uΩsideng∂ veidå rankomis.
Idaga, nelaukdamas, kol jie abu dar labiau ^sibaugins,
skubiai papasakojo viså Eleonoros istorijå, ypaç pabr∂Ωdamas,
kad didΩiausia jo buvusios Ωmonos, o iß dalies ir jo
paties, klaida buvo nesupratimas, kad AmΩinasis Ωydas yra
tiktai pasåmon∂s archetipas, neturintis ir jokiu bΔdu negalintis
tur∂ti nieko bendra su Ωyd¨ rase. Ta klaida ir suk∂l∂
beprotißkå, neΩabotå jo buvusios Ωmonos meil´ pirmam
pasitaikiusiam normalesniam Ωydui. Taip dvasinis
sielos ßauksmas, tikrosios meil∂s ilgesys buvo nublokßtas
iki fizin∂s aistros.
– Manau, mes lengvai ißvengsime ßios klaidos, – tar∂
Idaga akylai steb∂damas frau Íiuc. – Gerai, kad turiu tokios
patirties. Tiktai keista, kad jΔs¨ AmΩinasis Ωydas supyko
tå paçiå dienå, kai mano buvusi Ωmona ir, deja, mano
vaiko motina buvo suimta d∂l didΩiausios gyvenimo
klaidos, d∂l meil∂s Ωydui ir atsidΔr∂ pas jΔs¨ vyrå, kur
( 182 )
Anapus taves 182
25/3/05, 2:18 AM