Anapus taves

Prad∂jau isterißkai juoktis:
– Juk bΔt¨ geriau, kad aß bΔçiau j^ nußov´s. Tai bΔt¨
tik nesusipratimas, tik nelaimingas atsitikimas! Ir tada
jΔs bΔtum∂t gal∂jusios man atleisti. Juk jΔs bΔtum∂t man
atleidusios? Ar bΔtum∂t? O dabar jΔs pasmerktos amΩinai
neapk´sti.
Ir tada Rakel∂ Ωengtel∂jo artyn ir sugrieb∂ mano rankå.
Atrodo, kaΩkå nor∂jo sakyti, bet tik be garso sukrutino
lΔpas ir pravirko.
Aß tarsi pabudau. Viskas ∂m∂ stotis ^ savo vietas, pasaulis
atgavo senåjå tvarkå ir prasm´.
– Aß pasirΔpinsiu jumis, – pasakiau tvirtu balsu. – Aß
neleisiu jΔs¨ skriausti. Nuo ßiol tai bus mano pareiga.
Taigi to paties Moß∂s Zalmano d∂ka netrukus ir v∂l tapau
konspiratoriumi – tik ß^ kartå sl∂piausi ne aß pats.
Pasinaudoj´s kovotojo prieß bolßevikus ßlove ir vokieçi¨
kalbos Ωiniomis, gavau neblogai apmokamå darbå komisariate.
Daugiausia vert∂javau ir rengiau ^vairiausius popierius.
Liepos viduryje suΩinoj´s apie Ωyd¨ ißkeldinimå ^
getå, d∂d∂s namo rΔsyje ^rengiau sl∂ptuv´ abiem Moß∂s
Zalmano dukroms. Sunkiausia pasirod∂ ^kalb∂ti L∂jå, ir
ji, kaip sak∂, pasiliko tik d∂l Rakel∂s.
Mano gyvenimas suskilo ^ dienas, skirtas vokieçiams,
ir vakarus, skirtus Ωydait∂ms. Ûinodamas, kad namuose
man´s laukia L∂ja ir Rakel∂, gal∂jau be såΩin∂s grauΩimo
darbuotis amΩinojo Reicho labui.
Ko taip ΩiΔri ^ mane? Nor∂tum ißgirsti, kå mes veikdavome
naktimis?
Nieko! Labai ilgai – nieko. Ar gali ^sivaizduoti dvi tik
kå subrendusias merginas ir jaunå vyrißk^ paçiame j∂g¨
Ωyd∂jime slapta gyvenançius kartu, atsiskyrusius nuo viso
( 73 )
Anapus taves 73
25/3/05, 2:14 AM