Anapus taves

Ωem∂s nor¨ ißsipildymo laikus, ^ AUKSO AMÛIË, kai Ωmon∂s
virs dievais – nepaprastai galingais, nemirtingais, taçiau
turinçiais visas geråsias ir blogåsias Ωmoni¨ savybes
bei aistras. Iß tikr¨j¨ senov∂s dievai gyveno ir dar tebegyvena
Ωmon∂se tik kaip potencijos, kaip kompleksai,
taçiau jie trokßta realizuotis, trokßta ißsiverΩti anapus pasåmon∂s.
– Bet yra pasaulyje viena vienintel∂ tauta, – pasakiau, –
kurios pasåmon∂ beveik neuΩterßta pagonißkais dievais.
Idaga pak∂l∂ antakius ir nusteb´s suburb∂jo:
– Iß tikr¨j¨. Tai...
– Ûydai! – sußukome vienu metu.
Virstel∂jo durys ir jose pasirod∂ susirΔpin´s L∂jos veidas.
Idaga mostel∂jo jai, ßΔktel∂jo, kad tuoj ateis, ir tyliai
pridΔr∂:
– Bet kod∂l pranaßas pasak∂ jos vardå? Kod∂l mano
sielå pavadino jos vardu? Aß niekaip ne^stengiu ißgydyti
Salom∂jos, aß ne^stengiu ißgydyti ir savo sielos – gal çia ir
yra bendrumas? Taçiau to nepakanka. KaΩkas man dar
nepasakoma.
Jis atsiduso ir ∂m∂ liΔdnai Ωvalgytis, tarsi melsdamas
atsakymo iß mΔs¨.
– Tikroji Salom∂ja – tai aß, – pasak∂ imdama blykßti
mano meil∂.
Idagos akys ∂m∂ b∂gioti kaip pamißusios, ir aß ißsigand´s
sugriebiau jo rankå.
– Tur∂jome tau meluoti, – tariau vis aißkiau suprasdamas,
kaip neteisingai elg∂m∂s su mums nuoßirdΩiai atsiveriançiu
Ωmogumi. – Dabar paklausyk, kas buvo iß tikr¨j¨.
Keista, bet Idaga nesupyko ant mΔs¨ – netgi atvirkßçiai.
Kai baigiau pasakoti, jis buvo jau visai atsigav´s ir
( 201 )
Anapus taves 201
25/3/05, 2:18 AM