Anapus taves

ideali, netgi platonißka kapituliacija
Tragedija be katarsio buvo ir Lietuvos atsidavimas rusams,
nepraliejus n∂ vieno kraujo laßo. Çia aß buvau Salom∂jos t∂vo
pus∂je. Tiesa, mes beveik susipykom vertindami prezidento
vaidmen^ g∂dingame valstyb∂s praradimo spektaklyje.
Aß tau jau pasakojau, kaip birΩel^ atΩleg∂jo rus¨ tankai, o
Laisv∂s al∂joje pasirod∂ bΔriai valkat¨ ir Ωyd¨ su raudonais
skudurais. Kiek paspoksoj´s ^ juokingå ir baisiå ißvaduot¨
gyvenimo nuskriaust¨j¨ demonstracijå ir vos negav´s ^ nos^,
matyt, d∂l deramai neparodytos pagarbos, ^griuvau ^ namus
– tiesiai ^ nedidukå d∂d∂s ßeimos pasitarimå.
– Matei? – sugrieb∂ jis mane uΩ rankos ir pasodino prie
stalo ßalia taip pat ^raudusios Salom∂jos ir jos mamos, – aß
vos sp∂jau ^pulti ^ Kaufmano krautuv´! Sakiau tiems idiotams,
kad greitai çia bus kaip Rusijoj. Ûinai ßΔk^:
KAS BUVO NIEKS, TAS TAPS VISKUO
– Kas buvo nieks, tas taps viskuo, – pakartojau nevalingai
Ωvelgdamas ^ savo mylimåjå.
Po mano fiasko buvo pra∂j´s gal koks m∂nuo, taçiau
mes taip ir nebuvom n∂ karto pasißnek∂j´. Susitik´ beveik
neΩiΔr∂jom vienas ^ kitå, o per tuo metu kaip tik padaΩn∂jusias
bendras vakarienes, kurios man tapo tikra kankyne,
tik mandagiai palaikydavom bendrå pokalb^.
– Ar gali bΔti labiau krikßçionißkas ßΔkis? – prisiverçiau
pajuokauti.
( 24 )
Anapus taves 24
25/3/05, 2:13 AM