Anapus taves

kaip Matutis Blochå ißgelb∂jo
ir buvo dukros prakeiktas
Nei po dviej¨ savaiçi¨, nei po m∂nesio Idaga jau neb∂jo ^
Linksmadvar^. El∂s t∂vui paaißkino, kad atsirado labai daug
darbo ir jis tiesiog nerandås laiko. O Ωiemos pabaigoje
^siskaud∂jo dantis. Jis prasitar∂ apie tai per ^prastå j¨dviej¨
susitikimå su frau Íiuc, ir ßi maloniai pasiΔl∂ nedelsiant
nueiti pas Gestapo dantistå, kuris, anot jos, buvo geriausias
mieste. PaΩindamas beveik visus Ωymiausius Kauno
gydytojus, Idaga paklaus∂ jo pavard∂s.
– Tai daktaras Kvitneris, – atsak∂ frau Íiuc. – Ir Miunchene
nesu tur∂jusi geresnio dantisto.
– Kvitneris? – nustebo Idaga, – juk jis Ωydas!
Taçiau Íiuco Ωmonos tai visai nestebino, nes beveik visus
pagalbinius darbus Gestape dirbo Ωydai.
– Aß neΩinau, kod∂l taip yra, – juok∂si ji. – GalbΔt, kad
samdyti lietuvius brangiau atsieit¨?
Idaga jau prieß karå Ωinojo daktarå Kvitner^ kaip gerå
specialistå, tod∂l dråsiai pasinaudojo GertrΔdos Íiuc
malone. Taçiau atsis∂d´s nuoΩulnioje k∂d∂je ir plaçiai
ißsiΩioj´s pasijuto toks bej∂gis ir priklausomas nuo kolegos,
jog negal∂jo net ^sivaizduoti, kaip tokiå bΔsenå
pakelia uΩkiet∂j´ gestapininkai. Taip atsiduoti ^ Ωydo
rankas! Atsiduoti Ωydui, kurio pus´ gentaini¨ tu suvarei
^ Devintåj^ fortå ir pribaigei tarsi ut∂les prieß ßvent´!
IßsiΩioj´s Idaga ΩiΔr∂jo ^ ßvelniai besißypsançias Kvitnerio
akutes ir kaip niekad aißkiai suprato, kad visa jo
( 171 )
Anapus taves 171
25/3/05, 2:17 AM