Anapus taves

L∂ja staiga pri∂jo prie man´s, prisiglaud∂ ir pabuçiavo.
Apkabinau jå ir nusijuok´s paΩvelgiau ^ Rakel´. Tieså pasakius,
jinai juk nor∂jo paprasçiausiai apgauti savo vyresniåjå
seser^.
– Prasideda! – Rakel∂ perv∂r∂ mus abu ugningu Ωvilgsniu
ir ißb∂go ^ kitå kambar^.
Dur¨ trinktel∂jimas buvo tarsi Ωenklas, ißlaisvin´s ilgus
m∂nesius mumyse kalintå aistrå. Paß∂lusiu meil∂s vakaru
ir naktimi mes tarsi baud∂me blogåjå Rakel´, sugalvojusiå
tok^ egoistin^ planå vienai tur∂ti mano meil´, vargßei L∂jai
palikus tik sapnus ir svajones.
Kå ir sakyti, Andriau, mΔs¨ kΔnams nereik∂jo daug pastang¨
paΩinti vienas kitå, jie dar neßiojosi pirmosios nakties
prisiminimå. Juk jie ilgai ir kantriai lauk∂, tykojo tinkamos
akimirkos, buvo nuolat pasireng´ atsiduoti vienas
kitam.
Taip mes ißtais∂me Rakel∂s sumanymo klastå tiesiogiai
j^ ^gyvendindami. Ji pati liko nepasiekiama sielos mylimåja,
o L∂jai atiteko visa kita.
Ûinai, kai aß retkarçiais susimåstau apie tikråj^ moterißkumå,
visada prisimenu t¨ dien¨ L∂jos kΔnå – dievißkå,
ideal¨, be joki¨ trΔkum¨. Ji bΔt¨ buvusi tikra deiv∂ – taip,
jei tik bΔt¨ tur∂jusi daugiau ißdidumo. Taçiau bΔti pakankamai
ißdidΩiai jai neleido ßalia esanti jaunesnioji sesuo –
berniokißka, ne visai taisykling¨ bruoΩ¨, taçiau kaΩkokiu
nesuprantamu bΔdu sugebanti nuolatos pabr∂Ωti savo nenusakomå
pranaßumå.
L∂ja iß tikr¨j¨ atitiko Zaratustros moters idealå. Visos
jos paslaptys, visi klausimai tur∂jo vienå atsakymå – kΔdikis.
È Rakel∂s klausimus atsakym¨ nebuvo – bent jau aß j¨
neΩinojau.
( 84 )
Anapus taves 84
25/3/05, 2:15 AM