Anapus taves

kad tu darytum viskå, kå tik nori! Jis slopins tavo norus,
o aß atvirkßçiai – ißgryninsiu juos, padarysiu sveikus. Nuo
blogio negali ißsigydyti pasl∂pdamas j^ savyje. Tu darai, kå
nori, bet pamaΩu tavo norai tampa natΔralΔs ir tikri. Sakau
çia bΔtent tikri, o ne – geri. Tikra ir graΩu visada tai,
kas natΔralu, neißkreipta, neuΩslopinta. AntΩmogis ir visas
jo elgesys tampa graΩΔs. GroΩis ißgelb∂s pasaul^!
– Tu vis tiek prießtarauji pats sau, – nenusileidau. – Ítai
tavo antΩmogis irgi vienpusis, tiktai graΩus, ar ne? O kur
Ωmogißkas bjaurumas ar ßlykßtumas? Argi jis gal∂s tußtintis
ant pakylos, scenoje?
– Visko gali bΔti, – nusijuok∂ Idaga. – Scena, Ωinoma, nereikalinga,
taçiau pats ßikimo aktas n∂ra niekuo bjaurus. Tai
natΔralu, kaip ir kv∂puoti. Viskas priklauso nuo poΩiΔrio.
NIEKO NÎRA, KAS BÔTË ÍLYKÍTU
– Taip. Ir tada viskas yra galima, ar ne? – pasakiau. –
Manau, kad toki¨ antΩmogi¨ visuomen∂ ne^manoma. Taip
gali gyventi tik Adomas su Ieva, dviese. Atsirad´s treçias
ißkart sugriauna Roj¨ Ωem∂je. Tobulumas çia nepad∂s.
– Kod∂l? – vaikißkai nuoßirdΩiai nustebo Idaga.
– Reikia tik ^sivaizduoti tokios antΩmogi¨ bendruomen∂s
gyvenimå, ir tavo teorija subyr∂s. Ítai aß ir tu uΩsigeisime
vienos moters, o ji tuo metu ißvis nieko nenor∂s.
Kaip çia atrodys tie mΔs¨ tobuli natΔralΔs instinktai?
– Nesijaudink. Aß esu viskå apgalvoj´s. Turi bΔti savotißkos
teisingos dΩiungl∂s. Patinai kovoja d∂l patel∂s, ir
laim∂tojas jå gauna. Tik, Ωinoma, mes negriebsime vienas
kito uΩ gerkl∂s. Kovoti reikia kitaip. Manau, kad visuomenei
tobul∂jant svarbiausiu patino paj∂gumo ekvivalentu
tampa pinigai. Jeigu sålygos visiems vienodos, stipriau-
( 111 )
Anapus taves 111
25/3/05, 2:15 AM