Anapus taves

– Kas yra, vyrai? – paklaus∂ nelabai vykusiai vaidindamas
girtå. – Gerai, kad paΩadinot, o tai bΔçiau sußal´s.
– Ko tu mane sekioji?! – riktel∂jo Idaga, griebdamas j^
uΩ krΔt¨ ir bandydamas traukti iß maßinos.
– Ramiau, drauguΩi, – atsiliep∂ Ωmogus, jau pamirß´s
vaidybå, ir aß nusteb´s paΩinau ponå Mikasi¨, su kuriuo
prieß karå tur∂jau garb∂s kartu gr^Ωti ^ Kaunå iß Kaçergin∂s,
jei dar atsimeni. Jis ißlipo lauk ir ΩiΔr∂damas daugiau
^ mane nei ^ Idagå tyliai tar∂:
– Nemanau, kad jums verta kelti triukßmå.
– Tai jΔs?! – ßΔktel∂jau. – Kå çia veikiat?
– Ûinau ßitå maßinå, – pasak∂ Idaga. – Jis jau seniai
mane seka.
– Nenoriu jums nieko bloga, – sumurm∂jo Mikasius. –
Tod∂l dar kartå sakau: nekelkit triukßmo. Nemanau, kad
nor∂tum∂t pakliΔti ^ Gestapå d∂l Ωyd¨ sl∂pimo.
– Sakai, ^ Gestapå?! – sußnypßt∂ Idaga ir trenk∂ jam
kumßçiu, iß pradΩi¨ ^ pusiaujå, o paskui – ^ smakrå. Mikasius
band∂ gintis, grieb∂si pistoleto, taçiau mes greitai j^
suriet∂me ir nuginklavome. Tikiuosi, gali ^sivaizduoti, kad
tuo metu ir aß buvau paçiame j∂g¨ Ωyd∂jime?
– Reikia pavaΩiuoti ^ nuoßalesn´ vietå ir viskå ißsiaißkinti, –
pasak∂ Idaga, tarsi tokie nuotykiai jam bΔt¨ ne pirmiena. –
Aß vairuosiu, o tu laikyk ^r∂m´s ^ j^ patrankå. Kiek Ωinau,
buvai partizanas, tad jei kas, susitvarkysi geriau nei aß.
Nebuvau apie save tokios geros nuomon∂s ir viså keliå
per miestå svarsçiau, ar ißdr^sçiau ßauti, jei Mikasius ßokt¨
pro duris. Laim∂, jis buvo gerokai ißsigand´s ir tik gailiai
burb∂jo, kad iß tikr¨j¨ dirba ne vokieçiams, o lietuviams,
ir net nesiruoßia ^duoti Gestapui savo seno paΩ^stamo,
tai yra man´s, nes Ωino, koks esu didelis patriotas. Jis
( 222 )
Anapus taves 222
25/3/05, 2:19 AM