Anapus taves

od∂, kad pas ponå Mikel^ gyvena daugiau Ωmoni¨, daugiau
mergin¨ nei ta viena, kuri laisvai ißeina ^ laukå. Bet
kå aß Ωinau...
– Su kuo esi apie tai kalb∂j´s? Pameluosi – tau galas!
Mikasius kur^ laikå ^temptai svarst∂, kå atsakyti.
– Kalb∂jausi su jΔs¨ kraßtieçiu Anicetu, – kreip∂si ^ mane.
– Aß juo pasitikiu. Jau seniai dirbam kartu. Jis jus labai
gerbia. Apßnek∂jom ^vairius atvejus, prisimin∂m tas laikinas
jΔs¨ kvartirantes ir j¨ t∂vå, kur^ man∂t∂s nußov´s. JΔs
geras Ωmogus ir gal∂jot pagail∂ti jaun¨ mergaiçi¨...
Idaga ^d∂miai paΩvelg∂ man ^ akis ir paklaus∂ Mikasiaus:
– Ar tas jΔs¨ Anicetas gal∂jo dar kam nors prasitarti?
– Ne, jokiu bΔdu! Be man´s jis nieko nedaro. Galiu
garantuoti!
Idaga atsities∂ atgal nuo apgail∂tinai atrodançio ßnipelio
ir atsir∂m´s ^ automobil^ kaΩkaip netgi teatralißkai susimåst∂.
– Tai ßtai ^ kokius spåstus tu çia mus ^tempei, – pratar∂
po ilgos pertraukos. – Kok^ pasirinkimå mums siΔlai? Palikti
tave gyvå – per daug rizikinga! Karas yra karas, ar
ne? Reikia elgtis pagal jo taisykles. Pagalvok pats, Ωmogau.
Tai tu mus ^traukei, ne mes – tave. Tu nor∂tum kariauti
prieß tuos, kurie nekariauja, ar ne? Taip, tada tu
laim∂tum. Tod∂l tokie ßliuΩai kaip tu ir stengiasi visada
kariauti prieß tuos, kurie nekariauja. Bet aß esu kitoks.
Supranti? Man nusißikt ant tavo karo, taçiau aß moku skaiçiuoti.
Ir ßtai kas ißeina – vienas prieß penkis. Palikdamas
tave gyvå, rizikuoçiau kitomis penkiomis gyvyb∂mis. Esu
såmoningas Ωmogus, tod∂l tur∂siu tave nußauti. Nereik∂jo
sakyti: Karas yra karas! Tada gal bΔçiau rizikav´s. Taigi
netur∂tum nieko kaltinti.
( 224 )
Anapus taves 224
25/3/05, 2:19 AM