Anapus taves

neatsp∂sit! Jauçiau didΩiul^ palengv∂jimå ir d∂kingumå tam
karininkui.
Aß iß tikr¨j¨ tapau laisva.
Kaip ten pasakyta?
IR TIESA JUS IÍLAISVINS
L∂ja Ωvelg∂ iß eil∂s kiekvienam ^ akis, tarsi bandydama
atsp∂ti, ar teisingai supratome jå.
– Jie man´s neapgavo, nors laik∂ pamißusia ir gal∂jo
daryti kå nori, – t´s∂ toliau, neißgirdusi iß mΔs¨ n∂ ΩodΩio.
– Ißleido iß Gestapo netard´, taçiau patekau ne kur
kitur, o ^ Devintåj^ fortå. Atrodo, jie net nepasirΔpino ^raßyti
kå nors ^ mano dokumentus, nes perΩengusi pragaro
slenkst^ tarsi iß naujo uΩgimiau, o mano praeitis niçnieko
nebedomino. Forte viskas vyko labai dalykißkai, paprastai,
nors likimas ir l∂m∂ pakliΔti ten ypatingomis dienomis.
Ißgirdau ßnekant, kad renkamas specialus bΔrys, kuris
gaus geresn^ maitinimå, bet ir tur∂s sunkiau dirbti. Tik
stiprΔs ir sveiki gal∂jo ^ j^ patekti. D∂kui Viktorui, tarp
daugyb∂s karo ißkankint¨ klipat¨ mano kΔnas vis dar atrod∂
tvirtas ir gyvybingas. Iß visos stovyklos buvo atrinkta
tik koks ßeßiasdeßimt vyr¨ ir penkios moterys. Visi kiti
netrukus buvo likviduoti, o mes gavome pat^ aukßçiausiå
Ωydams ^manomå rangå – tapome pragaro peçkuriais.
L∂ja ∂m∂ ßaiΩiai juoktis ir nenustojo, kol Idaga nepa∂m∂
jos rankos ir nepaglost∂.
– Jie, matyt, nusprend∂ sunaikinti p∂dsakus, ^kalçius ir
ißtrinti bet kok^ prisiminimå. Art∂ja j¨ galas, ar ne? Kiekvienå
dienå savait∂ po savait∂s mes atkasin∂jome iß po
Ωemi¨ krΔvomis suverstus lavonus ir deginome juos didΩiuliuose
råst¨ lauΩuose, kad nelikt¨ n∂ Ωenklo. Ar iß Kau-
( 213 )
Anapus taves 213
25/3/05, 2:18 AM