Anapus taves

Ûydai – tai bet kokio dekadanso ekvivalentas, ßi¨ Ωmoni¨
gyvybinis interesas yra susargdinti Ωmonijå, jie – apßmeiΩ∂
pasaul^. Èsivaizduok Ωmog¨, kuris skaito ß^ tekstå,
o uΩ sienos krykßtauja tuntas Ωydaiçi¨. Ítai dabar jos ten
visos dΩiΔgauja, o jis turi vienißas s∂d∂ti kambaryje tarsi
kal∂jime ir keikti likimå bei viså istorijå.
Íioje vietoje, matyt, der∂t¨ papasakoti, iß kur aß paΩinojau
Moß´ Zalmanå. Keleri metai iki prasidedant karui
aß susidom∂jau – greiçiau iß ^prasto smalsumo, apie kur^
jau esu tau sak´s, nei tur∂damas rimt¨ ketinim¨ – kabalos
mokymu. Perskaiçiau keletå vokißk¨ knyguçi¨ ir uΩsikabin´s,
taip sakant, ∂miau ießkoti vietini¨ Ωyd¨, kurie gal∂t¨
mane daugiau apßviesti. Gird∂jau, kad Kaune buvo ißlik´
keletas ißminçi¨ cadik¨, t´siançi¨ kaΩkada ßlovingå chasid¨
tradicijå, taçiau prieiti prie j¨ buvo labai sunku, o
apie paçiå kabalå j¨ aplinkos Ωmon∂s net ^ kalbas nenor∂jo
leistis, teigdami, kad chasid¨ mistika ir kabalos magija
neturi nieko bendra – kas man atrod∂ akivaizdi neteisyb∂.
Pagaliau man pad∂jo visißkas atsitiktinumas. Kaip jau min∂jau,
Zalmano dukt∂ L∂ja buvo ßiokia tokia Salom∂jos
draug∂ – galbΔt vien tod∂l, kad jos mok∂si vienoje klas∂je
ir gyveno kaimynyst∂je. Beje, jos buvo netgi ßiek tiek panaßios
– L∂ja netur∂jo ryßki¨ savo tautos bruoΩ¨ ir neΩinantis
gal∂jo supainioti jå su lietuvaite. Zalmanai buvo iß
t¨ netradicini¨ Ωyd¨, kurie steng∂si kuo geriau ^sijungti ^
lietuvi¨ gyvenimå ir netgi atsikratyti labiausiai tam trukdançi¨
judaizmo prievoli¨. Matyt, tod∂l L∂ja ∂jo ^ lietuvi¨
mokyklå, kas ßiaip jau nebuvo labai paplit´.
Vienå popiet´, gr^Ωdamas iß pasivaikßçiojimo Santakoje,
ties PrezidentΔra pasivijau krykßtaujant^ bΔrel^ mergin¨,
tik kå ißplasnojusi¨ pro gimnazijos duris.
( 35 )
Anapus taves 35
25/3/05, 2:13 AM