Anapus taves

MΔs¨ naktys tapo karßtesn∂s, o vakarai tylesni. Rakel∂
irgi bΔdavo daΩniau susimåsçiusi, ∂m∂ netgi ßiek tiek panaß∂ti
^ L∂jå.
Taçiau mano gyvenimas nebuvo liΔdnas. Nepaisant vis¨
aplinkybi¨, o gal kaip tik d∂l j¨, mano aistra Rakelei
pasiek∂ pilnatv´. Kilnodamas popierius komisariate ir viena
ausimi klausydamas vokißk¨ savo virßininko kalb¨ aß
galvojau tiktai apie jå. Tos mintys ir vaizdiniai buvo vienintelis
skydas, saugoj´s mane nuo pasißlykßt∂jimo ir leid´s
ißtverti ilgus m∂nesius. Taip laikui b∂gant viså vokißkå
marazmå ißmokau paversti savo meil∂s preliudija. Supranti,
Andriau, – tiktai meil∂s preliudija!
Linksmai atsisveikindavau su bendradarbiais ir skubiai
Ωingsniuodavau namo, kupinas meil∂s lΔkesçi¨ ir svajoni¨
apie savo nuostabiå Ωydait´, savo brangiausiå turtå,
slepiamå nuo viso pasaulio. Vos sp∂davau uΩrakinti duris,
ir mes puldavome vienas kitam ^ gl∂b^ tarsi po ilgiausio
ißsiskyrimo. Rakelei baigdavosi neΩinios baim∂ ir vienatv∂,
man – karo pragaras ir paΩeminimai.
Karas padovanojo man nuostabiå meil´. Tik tada, kai
moteris Ωino, kad yra visißkai priklausoma nuo vyro, ji
tampa tikra moterimi, o jis – vyru.
Rakel∂ buvo mano, visißkai mano, ir tod∂l aß buvau
pasireng´s tenkinti bet kokiå jos uΩgaidå. Supranti mane?
Mylinti moteris mylinçio vyro kal∂jime – tai idealiausias
Ωemißkas Rojus. Viså dienå sukdavau galvå, kaip jå
pralinksminti, kaip pa^vairinti jos gyvenimå. Atsargiai ießkodavau
krautuv∂se ^domesn∂s aprangos, papuoßal¨. Daug
kur buvo galima nebrangiai ^sigyti Ωyd¨ aukso, sidabro ir
brangakmeni¨, taçiau ßito aß vengiau. Maistå, Ωinoma,
stengiausi pirkti pat^ geriausiå, o Rakel∂, anksçiau, prie
( 97 )
Anapus taves 97
25/3/05, 2:15 AM