Anapus taves

k´s rimtesnio pritarimo nutilo. Taçiau tyl∂ti jam buvo per
daug sunku, tad netrukus ^sitrauk∂me ^ politin´ diskusijå.
Kartais uΩvirsdamas ant besikeikiançio vairuotojo, Mikasius
– stambus ir prakaulus, karininkå primenantis pusamΩis
vyras – d∂st∂ gana protingå teorijå.
– Reikia galvoti apie ateit^, – ßauk∂ jis. – Visiems blaiviai
måstantiems aißku, kad dabartin∂ pad∂tis yra laikina.
Mes privalome ruoßtis pasikeitimams, aktyviai juose dalyvauti,
kitaip liksime didΩiosios politikos ßiukßlyne. Jei
ißvis liksime! Taigi pirmiausia – numatyti, kas vyks ateityje!
Yra trys keliai. Pirmas: vokieçiai uΩima viså senut´ Europå
kartu su Brit¨ salomis. Kas po to? Ivanas ir Fricas vis
tiek anksçiau ar v∂liau susikabins. Ar teisingai kalbu, filosofe?
– staiga pakeit∂ tonå ir kreip∂si ^ mane.
– Taip, – atsakiau. – Hitleris juk iß pat pradΩi¨ nor∂jo
eiti ^ Rytus, ten jo gyvybin∂ erdv∂. Jis netik∂jo, kad PrancΔzija
ir Anglija ryßis stoti ^ karå d∂l Lenkijos. Çia tiesiog
nesusipratimas.
– Puiku! – audringai apsidΩiaug∂ Mikasius, – matau,
kad tamsta – måstantis Ωmogus, ne koks filosofas apsißauk∂lis.
Juk jΔs ne marksistas, ar ne? Beje, kokie tamstos
konkretΔs filosofiniai interesai?
– Íiuo metu raßau studijå apie Nyç´.
– Nuostabu! Çia tai bent! AçiΔ tau, Anicetai, uΩ tok^
bendrakeleiv^. Jauçiau, kad tamsta savas Ωmogus. Mes turime
galvoti apie lietuvi¨ tautos ateit^. Kas jei ne mes,
inteligentai bei kiti susiprat∂liai? – pridΔr∂ Ωvilgter∂j´s ^
vairuotojå. – Gerai, dabar dråsiau t´siu savo teorijå. Taigi
antras kelias: vokieçiai Vakaruose gauna ^ kaulus, Europå
uΩvaldo vadinamieji demokratai. Kas vyksta toliau? Ûinoma,
vieningi ir sustipr∂j´ Vakarai pareikalaus soviet¨
( 46 )
Anapus taves 46
25/3/05, 2:14 AM