Anapus taves

Kod∂l Nyç∂ sugeb∂jo pasiekti tokias gelmes? Tod∂l, kad
jis band∂ ißlaisvinti sielå iß moral∂s kal∂jimo!
Tå aß supratau Ωvelgdamas ^ Ωvaki¨ ßviesoje virpant^
Rakel∂s veidå. Ne, aß nebegal∂jau daugiau laukti, kad kuriå
nakt^ prasivers mano kambario durys ir pro jas tyliai
^slys graΩioji Ωydait∂.
GalbΔt mano apsisprendimas atsispind∂jo mano akyse,
nes Ωvilgter∂jusi ^ jas Rakel∂ staiga nustojo skaityti. Kur^
laikå ji ΩiΔr∂jo tarsi maΩa mergait∂ pakreipusi galvå, paskui
met∂ knygå ant stalo ir paklaus∂:
– Negi tau nepatinka n∂ viena iß mΔs¨?
Vießpatie, Andriau, kå aß gal∂jau jai pasakyti!
– Argi nematyti, kad aß esu beprotißkai ^simyl∂j´s jus abi?
– Tai ir blogai, – atkirto Rakel∂, – kuriå nors vienå tur∂tum
myl∂ti labiau.
Ji gana rΔsçiai surauk∂ antakius ir paΩvelgusi ^ L∂jå v∂l
atsisuko ^ mane.
– GalbΔt taip ir yra, – atsakiau. – Taçiau aß nedr^stu
pasakyti, nes antroji taip pat man labai svarbi.
Seserys susiΩvalg∂ ir nusißypsojo viena kitai.
– Mes esame sugalvojusios vienå dalykå, – ßiek tiek nedråsiai
prabilo Rakel∂. – Tu vis tiek turi pasirinkti, kuriå
myli labiau. Taçiau bΔtent tos tu negal∂si liesti, kol mes
esame uΩdarytos ßitame kal∂jime!
– Kas çia per keistenyb∂s!? – nustebau.
– Ne, visai ne keistenyb∂s. Mes labai ilgai svarst∂me.
Juk antroji, atstumtoji siaubingai kankint¨si ir bΔt¨ priversta
iß çia b∂gti. Tai per daug pavojinga.
– Man reikia pagalvoti, – pasakiau.
– Puiku! – kaΩkod∂l apsidΩiaug∂ Rakel∂. – Bus gerai,
jeigu apsispr´si iki rytdienos vakaro.
( 82 )
Anapus taves 82
25/3/05, 2:15 AM