Anapus taves

L∂ja buvo sp∂jusi pasisl∂pti, o jie ir neießkojo, matyt, tur∂dami
^skundimå tik apie vienå nelegaliai laikomå Ωyd´.
– Ar seniai jΔs taip linksminat∂s? – Ir nesulauk´s atsakymo
v∂l paklaus∂: – Ar daktaras Idaga çia buvo daΩnas sveçias?
Nor∂jau uΩginçyti, bet Salom∂ja aplenk∂ mane:
– Jis buvo mano gydytojas. Ateidavo du kartus per savait´,
o apie slepiamå Ωyd´ visai nieko neΩinojo.
– Çia aß vienas kaltas, – tariau. – Mano pusseser∂ neseniai
atvaΩiavo iß kaimo ir labai supyko d∂l to. O gal tu ir
ißdavei mane?! – surikau ant jos, Ωinoma, vaidindamas.
– Gerai, – tar∂ esesininkas, – kaltininkå jau turime. Ar
nori likti gyvas?
– Sl∂piau jå d∂l pinig¨, – ißspaudΩiau pro dantis. – Esu
lojalus Reichui, dirbu komisariate.
Jis ∂m∂ kvatotis:
– Kvailys! Tu mano rankose, kå nor∂siu, tå darysiu. Dabar
aß – Dievas. Be reikalo erzini mane suktais ißvedΩiojimais.
Galvok, kaip gali ißpirkti savo kalt´.
Jis neskub∂damas ißsitrauk∂ pistoletå ir nusitaik∂ ^ mane.
– Ißpirkti savo kalt´? – sukuΩd∂jau.
– Taip! Tur∂si pats pribaigti tå neßvankiå Ωyd´. Karas
eina ^ pabaigå, gana terliotis.
Jis sukomandavo vienam kareiviui ^remti pistoletå Rakelei
^ smilkin^ ir tar∂:
– Jå vis tiek dabar nußausim. GalbΔt jai netgi maloniau
ΩΔti nuo tavo rankos. Gali rinktis: padedi Hansui paspausti
gaidukå ir pats lieki gyvas ir laisvas arba nepadedi ir mirßti
kartu su savo Ωyde.
– Viktorai, – sukuΩd∂jo Rakel∂. – padaryk, kå jis sako.
Praßau tav´s. Padaryk! Jei liks bent vienas iß mΔs¨, liks ir
kitas. Ar supranti?
( 232 )
Anapus taves 232
25/3/05, 2:19 AM