Anapus taves

dien¨ tragedija rodo, kad Izraelio tauta v∂l atsidΔr∂ Dievo
d∂mesio centre.
Ar mes nusipeln∂me to? Ar esame kalti? Tada atsakykite
man – ar kaltas buvo Jobas, prakeik´s savo gimtåjå dienå?
Ûinokite, Ωydai, kad mes turime likti ißrinktåja tauta ir
pakelti savo likimå. Tie, kas tiki, gali bΔti tikri ^veiksiå
visas nelaimes. Dievas atlygins Izraelio tautai. Jis atves
mus ^ PaΩad∂tåjå Ûem´.
L∂ja nutilo, ir aß pamaçiau, kokie negyvai balti Rakel∂s
pirßtai, iß vis¨ j∂g¨ spaudΩiantys stalo kraßtå.
– Rabinas Abraomas – nuostabus Ωmogus, – tariau. –
JΔs¨ amΩinå atils^ t∂vas buvo kartå mane pas j^ nusived´s.
Taçiau ^ mane nieks net neatsisuko, o L∂ja t´s∂ savo
pasakojimå:
– Iß pirmo Ωvilgsnio gyvenimas gete gal∂jo pasirodyti labai
slegiantis, taçiau man pad∂jo visada ßalia esantis ir, atrodyt¨,
d∂l sunkios buities n∂ kiek nesijaudinantis d∂d∂. Jis
nuolat kartojo, kad siaubingi laikai yra patys tinkamiausi
studijuoti Torå. Apsipratusi su nauja aplinka, matyt, patikrinta,
ar esu patikima, suΩinojau, kokiå uΩduot^ man yra
numaçiusi Ûyd¨ taryba. Jaunasis Abraomas, pasirodo, nuo
pat karo pradΩios slapta raß∂ dienoraßt^ su visomis kraupiomis
Ωyd¨ gyvenimo smulkmenomis ir pamat´s mane nutar∂
pasinaudoti. Pagal jo planå aß gal∂jau tapti papildomu
garantu, kad Ωyd¨ kançios istorija ißliks ateities kartoms.
Juk aß tur∂jau puikiå atmint^ ir galimyb´ palikusi getå v∂l
saugiai pasisl∂pti. Tai toks ir buvo mano darbas gete –
dien¨ dienas s∂d∂ti slaptame kambar∂lyje ir skaityti Abraomo
dienoraßt^. Perraßin∂jimas bΔt¨ uΩtruk´s gerokai
ilgiau, o jie ^tar∂, kad art∂jant rusams getas gali bΔti bet
kada sunaikintas, kaip jau buvo atsitik´ Íiauliuose.
( 208 )
Anapus taves 208
25/3/05, 2:18 AM