Anapus taves

– Ar tu ^sivaizduoji, ko praßai, kå man siΔlai? – iß pradΩi¨
daugiau nustebusi ir priblokßta nei ißsigandusi, paklaus∂
mano pirmoji skaisçioji meil∂. Ji atrod∂ dar labiau
sutrikusi nei visada, nors ßi bΔsena jau kuris laikas buvo
jai ^prasta.
– Ar mes negal∂tume pad∂ti L∂jai kokiu nors kitu bΔdu?
– paklaus∂ Rakel∂, nutaisiusi kuo liΔdnesn^ balså.
– Aß nesugalvoju nieko geresnio, – sumurm∂jau. – Sakyti
teisyb´ bΔt¨ labai rizikinga. Ne tik L∂jai, bet ir mums.
Ir tau – Salom∂ja. Be to, ßitå melå gird∂s vienintelis Idaga –
daugiau niekas! D∂l ko tau neramu? Kad kaΩkoks psichiatras
gydys kitå merginå manydamas, kad tai tu?
– NeΩinau, – jos veidas pasidar∂ toks liΔdnas, kad man
net suspaud∂ ßird^. – Aß pradedu nieko nebesuprasti, nebesuvokti.
Man jau ima atrodyti, kad tai aß esu ißprot∂jusi,
ir visas ßitas namas, o gal ir pasaulis – tai beprotnamis.
– Ir man kaΩko neramu, – staiga ^siterp∂ Rakel∂. – Aß
bijau, kad neΩinodamas visos teisyb∂s tas tavo psichoanalitikas
ne gydys, o tiktai kenks.
– Ne, aß viskå gerai apgalvojau, – pasakiau tvirtai, nustebindamas
net pat^ save. – Jis turi gydyti ne simptomus,
o paçiå ligos esm´. Çia ißeina netgi geriau. Jis juk moka ir
hipnotizuoti. Viskå Ωinodamas jis gal∂t¨ tiesiog ^teigti L∂jai,
kad ji yra L∂ja. Nemanau, kad prievarta galima ißgydyti
Ωmog¨, susirgus^ nuo prievartos. Ji turi ißgyti pati
savo viduje – gydytojas tik sudaro sålygas. Çia ir yra visa
paΩangiausi¨ metod¨ esm∂.
Gal¨ gale man pavyko jas ^tikinti. Taçiau Salom∂ja grieΩtai
pareißk∂ nenorinti per visus bΔsimus ^vykius s∂d∂ti pasisl∂pusi
kaime ir kankintis neΩinomyb∂je – taigi apgaul∂s
siuΩetas pasidar∂ dar sud∂tingesnis. Nusprend∂me, kad ji
( 115 )
Anapus taves 115
25/3/05, 2:15 AM