Anapus taves

Tåkart ißsiskirst∂me ^ savo kambarius anksçiau nei paprastai.
Atsigul´s ir prad∂j´s galvoti apie netik∂tå pasiΔlymå,
neΩinojau dΩiaugtis ar nerimauti. KΔno kankyn∂ tur∂jo
pagaliau baigtis, bet ar neprasid∂s nuo tada dar didesn∂
sielos kançia? Viskas bΔt¨ aißku, jeigu aß vienå seser^
bΔçiau myl∂j´s, o kitai nieko nejaut´s. Tada, Ωinoma, bΔçiau
pasirink´s ßventå melagyst´ ir pasak´s, kad myliu antråjå.
Taçiau mane trauk∂ jos abi. Trauk∂ abi, nors kaip jau
sakiau, Rakel∂ buvo paslaptingesn∂.
NEBÔK GERESNIS NEI GALI
Iß ryto ant savo stalo radau popieriaus lapå su uΩraßu
didΩiosiomis raid∂mis. Apmåstymams tur∂jau dar viså darbo
dienå. Raßtelis nelabai kå pakeit∂ – ir taip buvo aißku,
kad teisingas prisipaΩinimas bΔt¨ amoralus. Neabejojau,
kad raßtel^ paraß∂ Rakel∂. Bet gr^Ω´s namo suvokiau ne-
^vertin´s L∂jos.
– Viså nakt^ nemiegojau ir supratau, kad mes elgiam∂s
labai blogai, – pasak∂ ji vos susirinkome ^ svetain´. – Taip
vis tiek neißlaikysime draugyst∂s. Be reikalo leidausi ^tikinama
Rakel∂s. Nenoriu dalyvauti ßiame Ωaidime.
– Tai kå tu siΔlai? – vos sutvardΩiau nevalingå pykt^.
– NeΩinau. Tikrai neΩinau. – L∂ja papurt∂ galvå ir ßvelniai
mostel∂jo ranka. – Tada geriau jau dalintum∂m∂s tave
abi, kaip tos seserys JokΔbå Íventajame Raßte. Gal neveltui
mes gavome tokius vardus?
– Çia tai bent geroji L∂ja, – sußuko Rakel∂. – Tuojau
imsime kelti orgijas. Paklausk Viktoro, ar gyventi iß karto
su dviem moterim leidΩia jo religija ir principai.
– Bet mes jau ir taip gyvename, – ßvelniai atkirto vyresnioji.
– Jis mumis rΔpinasi, ißlaiko, o mes abi jam neabejingos.
( 83 )
Anapus taves 83
25/3/05, 2:15 AM