Anapus taves

lavimus ir suprato, kad tik germanai, pasåmon∂je dar ißlaik´
prot∂vi¨ Urreligion, gali ißgyventi tikråsias misterijas.
Tada jis dar neΩinojo, kad lietuviai savo ßventuosius
mißkus ißkirto bei dievus pamirßo gerus kelis ßimtus met¨
v∂liau nei vokieçiai ir kad tai jie yra tikrieji, ras∂s ßaknims
artimiausi arijai.
– Tik arij¨ ras∂ gali suvokti atpirkimo paslapt^, – pasak∂
Idaga, baigiantis pirmajam pokalbiui gestapo bΔstin∂je, ir
pataik∂ kaip pirßtu ^ ak^. Íiucas papraß∂, kad ponas gydytojas
konsultuot¨ jo Ωmonå bent du kartus per savait´ – savaime
suprantama, ne terapiniais, o daugiau kultΔriniais,
dvasios palaikymo tikslais. Ir, Ωinoma, jam paçiam bus malonu
savo pragarißkai prikimßtoje dienotvark∂je rasti laisvå
valand∂l´ draugißkam pokalbiui apie sielos reikalus.
Sunkmeçiu Idaga dΩiaug∂si kiekvienu nauju klientu, o
ßi pora buvo finansißkai dosni, nors ir k∂l∂ ßiok^ tok^ jaudul^
paçiam gydytojui. Frau GertrΔda Íiuc – trisdeßimtmet∂
dviej¨ vaik¨, berniuko ir mergait∂s, motina – iß pirmo
Ωvilgsnio atrod∂ visißkai sveika, taçiau Idaga neman∂,
kad saugumo policijos vadas si¨st¨ Ωmonå kalb∂ti apie
sielå pas gydytojå visai be reikalo. Nors kå gali Ωinoti –
ponia GertrΔda ißkart papasakojo, kad vyras labai rΔpinasi
turiningu jos laisvalaikiu ir akiraçio pl∂timu. Jis netaikås
Ωmonai trij¨ K politikos – Kinder, Kirche, Kuche –
jau vien tod∂l, kad vaikams reikalinga ißsilavinusi aukl∂toja.
Be to, nuo jaunyst∂s Ωav∂damasis nacijos j∂gå stiprinançiomis
Jungo id∂jomis, jos hauptßarfiureris, kad ir kur
jie gyvent¨, ießko Ωmoni¨, nusimanançi¨ ßioje subtilioje srityje.
Ûinoma, ji nesiruoßia pasakoti apie lovos reikalus –
vyro pareig¨ svarba daro ßiå temå netinkama, taçiau kiek
jai jau teko ^sigilinti, tikras arijas Jungas tuo ir skiriasi nuo
( 158 )
Anapus taves 158
25/3/05, 2:17 AM