Anapus taves

chologijos mokslå sukr∂sti tur∂jusios teorijos r∂m∂si juokingais
ißsigalvojimais, kuriuos vienå po kito kurp∂ ta kΔno
ir sielos ißtvirk∂l∂, geriausiu atveju taip nor∂jusi sudominti
j^ ir tvirçiau pritraukti prie sav´s, o blogiausiu – sukompromituoti
mokslo pasaulyje.
– O gal ji tiesiog taip linksminosi? – paklausiau.
– GalbΔt, – sutiko Idaga ir t´s∂ toliau.
Pasirod∂, kad tokio linksmumo Idagos Ωmonai buvo per
maΩa. Po miestå pasklid´ gandai, kad ji susimetusi su vienu
prie valdΩios atsidΔrusiu jaunu Ωydu. Í^ kartå Idaga
veik∂ apgalvotai ir ryΩtingai. Neißsiduodamas jis surink´s
ßioki¨ toki¨, kad ir netiesiogini¨, ^rodym¨ ir pareikalav´s
skyryb¨. Ûmona, kurios vardå mes pagaliau ißgirdome, –
Eleonora, El∂ arba Helen – ißkart sutiko, nors po kiek
laiko ir ißk∂l∂ dar kelias klaikias scenas. Idaga ne∂m∂ ^
galvå, nes vienå kartå ji ßauk∂, kad jis praΩud´s jos sielå,
suluoßin´s psichikå, ißnaudoj´s savo bjauriems tikslams,
privert´s apsinuoginti iki slapçiausi¨ vieteli¨, kuri¨ tiesiog
nedera atskleisti, o kitåkart, iß aukos jau virtusi budeliu,
negailestingai tyçiojosi, drask∂ jo jautriausias vietas,
vadino pusvyriu, negalinçiu patenkinti normalios moters
ir tod∂l ießkançio nelaim∂li¨ ligoni¨, kurias gal∂t¨
gydyti lieΩuviu, o ne gamtos tam skirtu daiktu.
Jie ißsiskyr∂, ir Helen netrukus ved∂ savo jaunåj^ gra-
Ωuol^ Ωydå, tokiu bΔdu dar ir ißgelb∂dama nuo nacionalizacijos
j¨ prabang¨ namå.
Ûydas, nepaisant visai suprantamo ißankstinio Idagos
nusistatymo, pasirod∂ esås gana malonus Ωmogus, nesmird∂jo
çesnaku, elg∂si pakankamai kukliai ir netgi band∂,
tiesa nes∂kmingai, ^kalb∂ti Helen persikraustyti kur nors
kitur – nulipti, taip sakant, Idagai nuo galvos, mat teis-
( 143 )
Anapus taves 143
25/3/05, 2:16 AM