Anapus taves

ant keli¨. Juk geras, normalus Ωmogus nepuls myl∂tis su
viena iß mylinçi¨ seser¨, kai kita negali niekur ißeiti.
Mes kartu skait∂me, Nyç´ ir tai buvo pats didΩiausias
brutalumas, kurio ißdr^so papraßyti Rakel∂. Prieß tai ji buvo
paklaususi man´s, kod∂l vokieçiai nekençia Ωyd¨. Aß
papasakojau apie savo virßininkå, tipißkå baltaplauk^ Hanså,
kuris vienå kartå, bΔdamas girtas, ißpyßkino ΩiΔr∂damas
tiesiai ^ mane:
– Ûinai, kod∂l mes taip elgiam∂s su Ωydais? Laikydami
juos atskirtus kaip gyvulius iß tikr¨j¨ mes apsaugome save.
Apsaugome nuo pagundos, nuo begalinio noro krußti
j¨ moteris uΩuot myl∂tume ir krußtume savas! Tai vienintelis
prießnuodis. Ûinai, kod∂l Ωydai daugyb´ amΩi¨ klajodami
ir gyvendami iß svetim¨j¨ malon∂s vis dar neißnyko?
Ogi tod∂l, kad jie turi puikiå taisykl´: Ωyd∂s vaikas
visada yra Ωydas! Taip pati silpniausia tauta tampa paçia
stipriausia. Graikai, rom∂nai, persai, egiptieçiai – visos
galingiausios tautos ißnyko nuo Ωem∂s pavirßiaus, o jie liko.
Kuo labiau juos skriaudi ir prievartauji, tuo jiems geriau.
Juk svetim¨ moter¨ visada ießko stiprieji, o bailiai
silpnieji tenkinasi savomis. Laim∂tojai gerina pralaim∂jusi¨j¨
ras´. Taçiau dabar mes esame protingesni ir nesusimaißysime
su uΩkariautomis tautomis. Priversti stipriausius
ir agresyviausius vyrus, tikrus uΩkariautojus ir nuotyki¨
ießkotojus krußti savas moteris – ßtai didΩioji uΩduotis.
Ûinai, Andriau, kå aß supratau pakartoj´s Hanso ΩodΩius?
Aß supratau, kod∂l gal¨ gale iß tikr¨j¨ ^simyl∂jau
Rakel´, o ne L∂jå. Juk meil∂ – avantiΔra, ißßΔkis ^prastumui.
Iß tikr¨j¨ myl∂ti gali tik stiprΔs ir dråsΔs, tu galbΔt
dar pridurtum – ir blogi! L∂ja buvo labai miela, gera, paprasta
ir beveik nesiskyr∂ nuo lietuvait∂s. Atrodo, jau sa-
( 76 )
Anapus taves 76
25/3/05, 2:14 AM