Anapus taves

Sveikinami dΩiΔgaujançi¨ Ωmoni¨ ißgirdome, kad ir virß
Karo muziejaus bokßto jau plev∂suoja mΔs¨ v∂liava. Patyr∂me
ßiok^ tok^ nusivylimå – atrod∂, kad mΔs¨ jau nelabai
ir reikia. Mieste rus¨ jau nebuvo n∂ kvapo, net koki¨ nors
atsilik∂li¨. Rusai iß∂jo kaip at∂j´ – staiga ir be dideli¨ pasiruoßim¨.
Jie buvo svetimi, su niekuo nesusij´ ir dar nesp∂j´
apsunkti, tod∂l ir tokie greiti. Taçiau vietiniai draugai
ir parankiniai ne^steng∂ jud∂ti taip greitai. Mieste buvo
prasid∂jusi j¨ medΩiokl∂.
Keletå Ωmoni¨ pasiunt´ ießkoti vyriausios vadaviet∂s,
sutar∂me susitikti ties miesto kal∂jimu.
Prieß pat man ateinant ^ bΔr^ jis buvo patyr´s sunk¨
susidΔrimå su specialiuoju NKVD daliniu – treçdalis kari¨
Ωuvo, o du pateko ^ nelaisv´ gyvi. Vienas j¨ buvo artimiausias
vado draugas. Netrukus suimtieji iß Prien¨ buvo
perveΩti ^ Kaunå, ir dabar mes tik∂jom∂s ißvaduoti juos.
Taçiau mes pav∂lavome ir ^ kal∂jimå. Jis jau buvo uΩimtas,
kaliniai ißlaisvinti, nors toli graΩu ne visi. Daugel^ jau
anksçiau buvo ißlaisvinusi gailestingoji mirtis. Aplinkui ßurmuliuojanti
minia su pasibais∂jimu aptarin∂jo matytus ar
tik gird∂tus vaizdus. Kai kurie kaliniai buvo nukankinti,
j¨ kΔnai ißdarkyti, ^ burnas sugrΔsti nupjauti lyties organai.
Ar tai nebuvo ritualin∂s ΩmogΩudyst∂s? Tik Ωydai gal∂jo
taip padaryti.
Ûmon∂s vis labiau aistrino vienas kitå, ßauk∂si dangaus
kerßto.
MΔs¨ pergalingo ^plaukimo ^ Kaunå dΩiaugsmas ißsisklaid∂
kaip ryto migla virß Nemuno. V∂liavå, su kuria kå tik
Ωygiavome per miestå, pamaçiau atremtå ^ kal∂jimo sienå.
– Kur jie? – ißgirdau vos atpaΩ^stamå vado balså. – Negi
çia neliko n∂ vieno enkav∂disto?
( 69 )
Anapus taves 69
25/3/05, 2:14 AM