Anapus taves

– Tai ir yra didΩiausias Nauj¨j¨ laik¨ paklydimas! – sußuko
jisai. – Ar Ωinai, kad imoralistas Nyç∂ gyvenime elg∂si
labai moraliai, o dievaΩmogis Dostojevskis – anaiptol?
– Gerai, – mostel∂jau ranka, – tada, sakykime, kaip Augustinas:
Myl∂k ir daryk, kå nori.
– Çia jau geriau, – apsidΩiaug∂ Idaga. – Viskas leistina,
jei klausai Dievo. Juk Abraomas Dievo palieptas, buvo
pasiryΩ´s nuΩudyti netgi savo sΔn¨! Taigi dabar klausyk.
Atsir∂m´s ^ du mΔs¨ civilizacijos stulpus: Augustinå ir Nyç´
– beje, kartu ir didΩiausius psichologus, – aß ißkeliu naujos,
dar tik außtançios epochos ßΔk^:
SUPRASK IR DARYK, KÅ NORI
arba
DARYK, KÅ NORI, KAD SUPRASTUM
Tiesa, pirmasis lozungas reißkia jau pasiektå tikslå, o
antrasis – keliå ^ j^ per klaidas ir katastrofas. O tikslas yra
tas mano naujasis, iß kompleks¨ ißsivadav´s antΩmogis,
kuris suvokia savo veiksmå dar prieß j^ atlikdamas, taigi
visißkai valdo pad∂t^.
– Iß tikr¨j¨ jis – pusdievis.
– Galima sakyti ir taip. Bet gal ir – ßventasis! Aß negaliu
atmesti ir ßitokios pabaigos. Supranti?! Aß neΩinau! Aß ne-
Ωinau, kuo viskas pasibaigs. Tai ir yra mano religijos esm∂.
Svarbiausia – Ωinai, kad eini teisingu keliu, o kas jo
gale – pamatysi, kai prieisi. Jokios apgaul∂s, joki¨ fantazij¨
ir netikr¨ paΩad¨! Íimtaprocentin∂ garantija, kad nesuklysi.
Ir dar – su kiekvienu Ωingsniu ^ priek^ tu jautiesi
geriau, tu tobul∂ji!
– O jeigu suklysti?
( 122 )
Anapus taves 122
25/3/05, 2:16 AM