Anapus taves

ti, kad Matutis kitå kartå atsivest¨ vaikå ir jis gal∂t¨ bent
iß tolo mestel∂ti ak^. Pra∂jo jau geras pusmetis, kai Matutis
nemat∂ dukros, ir jis pasiryΩo rimtesniems veiksmams.
SusipaΩino su lydinçios sargybos vyresniuoju, beveik teisingai
papasakojo viså graudΩiå istorijå ir kartkart∂mis ∂m∂
^davin∂ti Blochui maisto.
– Jaukinu baland∂l^, – pasak∂ at∂j´s pas Idagå. – Netrukus
reik∂s tavo pagalbos. Tikiuosi, iß pagarbos mano Ωilai
galvai neatsakysi.
Matutis papraß∂ Idagos kokiu nors bΔdu praneßti policininkams,
saugantiems geto vartus, kad JokΔbas Blochas
kasdien tempia ^ savo irßtvå draudΩiamus produktus. Anot
jo, ßiuo metu tai buvo vienintelis bΔdas ißlaisvinti jo dukrå
ir Vytuko mamå nuo vergavimo Ωydißkam pimpalui.
Kad reikalas bΔt¨ tikresnis, Matutis galbΔt netgi nepagail∂t¨
savo nelegalaus revolverio ir pasl∂pt¨ j^ Blochui perduodamame
maißelyje cukraus ar namin∂s duonos kepaliuke,
nors d∂l ßito jis abejojo ir klaus∂ buvusio Ωento nuomon∂s.
Idaga visu tuo, tiksliau – savo galimu vaidmeniu,
nebuvo suΩav∂tas ir vis¨ pirma ^sp∂jo viskam pasiruoßus^,
aklai mylint^ t∂vå nedaryti kvailysçi¨ su revolveriu, nes
tokiu atveju vokieçiai, be abejo, prad∂t¨ rimtå tyrimå ir
galbΔt pasiekt¨ pirmin^ ßaltin^, tai yra pat^ Matut^. Antra
vertus, vien tik maistas buvo per maΩas ^kaltis, norint Blocho
visai atsikratyti.
ÛYDAI – VISADA GERAS BIZNIS
Ûydai tempia ^ getå produktus pilnais skvernais, visi
gauna savo dal^ – tiek lietuviai, tiek vokieçi¨ priΩiΔr∂tojai –
tad blogiausiu atveju, kai tvarkos imasi aukßtesnieji pareigΔnai,
ißsisukama karceriu ar keliais lΔΩusiais kaulais. To-
( 156 )
Anapus taves 156
25/3/05, 2:17 AM