Anapus taves

Idaga krΔptel∂jo, ir, atrodo, tai neliko nepasteb∂ta.
– Hmm..., sunku pasakyti, – numyk∂ po ilgos pertraukos,
taçiau laiku susigrieb∂, – tai juk amΩina vyr¨ silpnyb∂.
Aß, matote, ißsiskyr´s.
– Klausiu apie vaikus.
– Taip. Taçiau mano sΔnus gim∂ jau po skyryb¨. D∂l to
ir liko tam tikras neaißkumas. – Idaga apsidΩiaug∂ pasak´s
mano sΔnus. Nors ir tik∂josi, kad kada nors bus apie
tai klausin∂jamas ir netgi buvo apsisprend´s bei mintyse
pasiruoß´s, kå sakyti, gyvenime atsitinka visaip – gal∂jo ir
susimauti.
– Nesuprantu, – draugißkai nusijuok∂ Íiucas.
– Mano Ωmona ißkart po skyryb¨, bΔdama n∂ßçia, ißtek∂jo
uΩ kito. Tod∂l mano sΔnus neturi mano pavard∂s.
– Galiu paklausti, kod∂l skyr∂t∂s?
– Tai sunkus klausimas, – atsiduso Idaga, – matyt, yra
ir mano kalt∂s. Kaip psichologas gerai Ωinau, kad kai kurios
moterys, neßiodamos kΔdik^, tampa labai nervingos.
Didel∂s meil∂s tarp mΔs¨ nebuvo, o tas nervingumas galutinai
viskå sugriov∂.
Íiucas v∂l palinko ^ priek^ ir jau be ßypsenos, bet dar
pakankamai mandagiai pasak∂:
– Gal nesupyksite, jei paklausiu tikslios jΔs¨ skyryb¨ ir
sΔnaus gimimo datos.
– Mano sΔnus Vytautas – tai labiausiai patriotißkas lietuvi¨
vardas – gim∂ keturiasdeßimt¨j¨ lapkriçio septintå
dienå, o skyr∂m∂s mes liepos pabaigoje. Tikslios dienos
neprisimenu, bet tikrai buvo liepos m∂nuo. V∂l ißtek∂ti ji
sp∂jo prieß pat vaiko gimimå. GalbΔt ji tik tod∂l ir tek∂jo,
kad vaikas tur∂t¨ oficial¨ t∂vå ir dar nor∂dama atkerßyti
man. Kvailai viskas iß∂jo. Labai kvailai.
( 161 )
Anapus taves 161
25/3/05, 2:17 AM