Anapus taves

gelb∂ti keletå sav¨j¨. Kilo didΩiulis såmyßis, beveik sukilimas,
ir tur∂jo ^sikißti lietuvi¨ sargybiniai. Elkesas band∂
kaΩkå aißkinti, taçiau vienas partizanas kaip reikiant trinktel∂jo
jam ßautuvo buoΩe ^ galvå ir oberjudas, apsipyl´s
kraujais, susmuko ant Ωem∂s.
Gerai, kad nors ßitas gavo, pagalvojo Matutis ir daugiau
nebeatsisuko.
Pagaliau gr^Ω´s namo El∂s t∂vas rado jau vakar ryte,
vos jam iß∂jus, parsiradusiå dukrå su vaiku. Jie abu nepa-
Ωino jo.
Jis buvo vienintelis lietuvis, praΩil´s tå Ωyd¨ nevilties
nakt^.
Spalio 29 dienå, treçiadien^, vokieçiai ir lietuviai, pad∂dami
vieni kitiems nuΩud∂ 10 tΔkstançi¨ tikr¨, nors ir ne
aukßçiausios kokyb∂s Ωyd¨ ir keliasdeßimt maißyto kraujo
vaik¨ – gryno lietuvio tarp j¨ nebuvo n∂ vieno. Tod∂l kai
po trij¨ dien¨, lapkriçio pirmåjå, per pat^ ßabå katalikai
rinkosi ^ kapines prisiminti savißki¨ ir vis¨ ßvent¨j¨, besiblaßkançios
Ωyd¨ v∂l∂s k∂l∂ v∂jå ir gesino pamaldΩi¨ lietuvi¨
Ωvakutes. Ir net pats Velnias, arba V∂linas, didysis
mΔs¨ v∂li¨ glob∂jas, neΩinojo, kå daryti.
( 154 )
Anapus taves 154
25/3/05, 2:17 AM