Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Graužikai — Rodentia 102
Šeima. Bebriniai — Castoridae 103
94 pav. Bebro kaukolė (sumažinta 3 kartus)
a
b
95 pav. Bebro viršutiniai (a) ir apatiniai (b) skruostiniai
dantys
bet iki XX a. pradžios daug kur išnyko.
TSRS europinėje dalyje bebrų buvo išlikę
tik nedaugelyje vietų Baltarusijoje, Ukrainos
Polesėje ir Voronežo miškastepėje.
Organizavus apsaugą, iš čia bebrai plito
natūraliai, taip pat buvo perkeliami į buvusias
gyvenamąsias vietas. Dabar bebrai
daug kur aptinkami ne tik TSRS europinėje
dalyje, bet ir Vakarų bei Rytų Sibire
ir Tolimuosiuose Rytuose. 1980 m. visoje
TSRS teritorijoje jų buvo apie 200 tūkstančių.
Nedaug bebrų gyvena Austrijoje, Čekoslovakijoje,
Lenkijoje, Norvegijoje,
Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, VDR,
VFR, Prancūzijoje.
Lietuvoje senovėje bebrai taip pat buvo
labai paplitę, vertinami ir globojami. Jų
apsauga buvo įforminta Lietuvos Statutuose.
Antrajame (1566) Statute pasakyta,
kad jei kas turi bet kieno žemėje bebrynus,
turi teisę reikalauti, kad tų žemių
savininkas neartų lauko ir nekirstų medžių
bei krūmų tokiu nuotoliu nuo bebravietės,
kokiu žmogus gali numesti pagalį. Trečiajame
Statute dar papildyta, kad bebrai,
perėję iš vieno savininko žemių į kito žemes,
lieka pirmojo nuosavybe [11]. Lietuvoje
buvo juodų ir rudų bebrų. 1566 m.
Statute už neteisėtą juodo bebro užmušimą
buvo nustatyta 2 kapų grašių bauda, už
rudo — 1 kapa grašių (tada arklys kainavo
1 kapą grašių, karvė — 50 grašių).
1588 m. Štatute bauda buvo padvigubinta:
už juodą bebrą — 4, už rudą — 2 kapos
grašių [178].
Nors bebrynų savininkai bebrus saugojo
ir jais rūpinosi, bet patys juos intensyviai
gaudė, nes už kailius ir sruoglius gaudavo
daug pajamų. Bebrų kailiai buvo labai
brangūs užsienio ir vidaus rinkoje. Sruoglių
kaina prilygo aukso kainai. Sruoglių
gydomąja galia tikėta net iki XIX a.
Dėl didelės bebrų kailių kainos jie sparčiai
nyko. XX a. pradžioje Lietuvoje pastoviai
gyvenančių bebrų jau nebebuvo.
Pavieniai, matyt, atklydę iš Nemuno aukštupio
žvėreliai buvo užmušti Dubysoje
ties Seredžiumi (1920), Nemune ties Kulautuva
(1935) ir netoli Dubysos žiočių
(1938). 1936 m. vidurvasarį buvo pastebėti
Nemune ties Prienais [80].
1947 m. T. Ivanausko iniciatyva į Lietuvą
iš Voronežo rezervato buvo atvežti
pirmieji bebrai ir paleisti Žuvinte. 1948
ir 1959 m. atvežta iš Gomelio srities. 1967
m. sugauti Varėnos rajone buvo perkelti
į Pasvalio rajono upes (1 lent.).
96 pav. Bebras
Plungės rajone paleisti 26 rudi ir 4 juodi
bebrai, Pasvalio rajone — 10 juodų ir 1
rudas, kitur — rudi.
Pokario laikotarpiu bebrai imigravo
Nemunu iš Baltarusijos ir pradėjo plisti
pietinėje respublikos dalyje [90]. Nemuno
žemupyje ir deltoje, matyt, paplito iš Kaliningrado
srities, kur 1955 m. 30 buvo
paleista į Šešupę Krasnoznamensko rajone
[138]. 1957 m. balandžio mėn. Šilutės
rajone ant Nemuno kranto buvo aptiktas
negyvas bebras. Tada Vakarų Lietuvoje
nuolat gyvenančių bebrų dar nebuvo.
Reaklimatizacija buvo sėkminga. Bebrų
skaičius bei užimta teritorija sparčiai didėjo
(97 pav.). 1965 m. bebrų buvo 65 upėse
ir l^-ežerų [80]. 1970 m. apie 6000
jau gyveno 145 upėse ir 80 ežerų. Dabar
aptinkami visuose respublikos rajonuose.
1985 m. rudenį jų buvo apie 11 tūkstančių.
Dauguma paplitę Nemuno baseino
1 lentelė. Bebrų introdukcija Lietuvoje
R a jo n a s V a n d e n s te lk in y s P a le id im o
m e ta i
Tūkst.
97 pav. Bebrų skaičiaus dinamika 1956— 1984 m.
98 pav. Bebrų skaičius 10 000 ha (be miestų ir kelių)
1984 m.: 1 — iki 10, 2 — 11—20, 3 — 21—30, 4 —
31—35, 5 — introdukcijos vietos
upėse ir ežeruose. Šiaurės Lietuvos vandenyse
retesni (98 pav.).
Biologija. Lietuvoje du trečdaliai bebrų
populiacijos gyvena upėse ir upeliuose,
kiti — ežeruose, balose, melioracijos kanaluose
ir kt. Tinkamiausi lėtai tekantys,
pakankamai gilūs upeliai ir upės, kurių
statūs krantai apaugę lapuočiais medžiais
ir krūmais, kur gausi pakrančių ir vandens
P a le is ta b e b r ų
p a tin ų p a te lių iš viso
Alytaus Žuvinto ežeras 1947 8
Ukmergės Kertušos upė 1948 4 9 13
------„------ Balžės upė
Trakų Krempos upė
1948
1948
5
8
7
7
12
15
Plungės
Minijos ir Babrungo
Pasvalio
santaka 1959 16 14 30
Pyvesos upė 1967 4 3 7
Pasvalio Lėvens upė 1967 2 2 4