Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Graužikai — Rodentia 114
Didžioji miegapelė
Glis glis L., 1766
Соня-полчок (rus.)
Common dormouse; Edible dormouse (angį.)
Šeima. Miegapeliniai — Gliridae
115
111 pav. Miškinė miegapelė
t
ta pumpurais, jaunomis šakelėmis, pernykštėmis
sėklomis, vabzdžiais ir kitais bestuburiais.
Taip pat kiaušiniais, jaunikliais ir
net suaugusiais paukščiais. Vasarą daug
ėda vaisių ir uogų, o rudenį — sėklų,
ypač gilių [2, 157].
Miškinės miegapelės vadų skaičius per
veisimosi sezoną priklauso nuo geografinės
platumos. Pavyzdžiui, Izraelyje jos
atveda 2—3 vadas, Kaukaze ir Vidurinėje
Azijoje — 2, o TSRS europinėje dalyje
— tik 1 vadą birželio mėn. Vadoje
būna 2—6 jaunikliai, kurie gimsta akli,
pliki ir sveria apie 2 g. Po 16—18 dienų
jaunikliai praregi, o 4—5 savaičių amžiaus
pradeda gyventi savarankiškai. Lytiškai
subręsta po metų [2, 157].
Pagrindiniai miškinės miegapelės priešai
— smulkūs plėšrieji žinduoliai ir pelėdos.
Dėl gyvenamųjų vietų (drevių, inkilų)
konkuruoja su uoksiniais paukščiais,
voverėmis, šikšnosparniais, vapsvomis.
Voverės, geniai, vapsvos geba jas išvyti
iš uoksų. Smulkius uoksinius paukščiukus
miegapelės įveikia pačios.
Kur miškinių miegapelių gausu (Belovežo
girioje, Voronežo rezervate), jos
užima iki 50 — 90% paukščiams iškeltų
inkilų, išgeria kiaušinius, suėda jauniklius
ir net suaugusius paukščius.
Didžiausia, panaši į voverę miegapelė.
Ausys nedidelės, apvalios, apaugusios
trumpais plaukais. Akys didelės, juodos.
Priekinės galūnės nedaug trumpesnės negu
užpakalinės, nagai lenkti, stiprūs ir aštrūs.
Uodega apaugusi ilgais tankiais
plaukais (žr. 81 pav.).
Kailiukas pilkas, kartais su rusvu atspalviu.
Nugara šiek tiek tamsesnė už šonus.
Kaklas, krūtinė ir pilvas balti su neryškiu
pilkšvu ar gelsvu atspalviu. Akis
juosia siauras juosvų plaukų apvadėlis.
Jauniklių kailiukas pirmą vasarą pilkas,
be rudo atspalvio, plaukai trumpi, lygūs.
Uodega cilindro formos, apaugusi trumpučiais
plaukais.
Kaukolės smegeninė dalis truputį suplota.
Skirtingai nuo kitų miegapelių, apatinio
žandikaulio kampinėje ataugoje
nėra skylutės (112 pav.). Dantų (104
pav.,/) formulė — kaip lazdyninės miegapelės.
Matmenys: L 130—180 mm, C 109—
154 mm, P 23—30 mm, A 16—26 mm,
kaukolės KBi 33,8—38,3 mm [205],
Q 80-120 g.
Paplitimas. Didžiosios miegapelės arealas
apima beveik visą Vakarų Europą
(išskyrus Pirėnų pusiasalį ir juostą, apimančią
šiaurines Prancūzijos, Belgijos,
Olandijos, VFR ir VDR sritis), Rytų Europos
centrinius rajonus, Kaukazą, Užkaukazę.
Azijinė arealo dalis neištirta.
Žinoma, kad ji gyvena Mažojoje Azijoje,
šiaurės vakarų Irane.
XVIII — XIX a. Lietuvos faunos aprašymuose
didžioji miegapelė visur minima.
E. Eichvaldo [14] nuomone, ji retesnė
kaip kitos miegapelių rūšys. D. Afanasjevas
[129] nurodo ją esant Telšių ir Raseinių
apskrityse. XX a. ši miegapelė aptikta
tik dviejose vietose (105 pav.). Viena
sugauta 1936 m. gruodžio 7 d. Kauno
rajone, kita — tų pačių metų rugsėjo 23 d.
Lazdijų rajone [41].
Biologija. Labiausiai mėgsta senus ir
vidutinio amžiaus plačialapius miškus, kuriuose
vyrauja ąžuolai, skroblai, bukai,
taip pat daug laukinių obelų ir kriaušių.
112 pav. Didžiosios miegapelės kaukolė (padidinta
1,5 karto)
Aptinkama ir mišriuose miškuose, kuriuose
vyrauja lapuočiai.
Lizdai beveik visada būna senų medžių
drevėse, kartais inkiluose, po medžių šaknimis,
urveliuose. Juos miegapelė suka
iš sausos žolės, samanų, lapų, savų vilnų
[224].
Aktyvi sutemus ir naktį. Aktyviausia
vakare ir rytą prieš patekant saulei. Per
metus aktyvumo periodas trumpas — įvairiose
arealo vietose jis trunka nuo 4,5 iki
6,5 mėnesio. Kitą metų dalį ši miegapelė
miega. Žiemoja giliuose urveliuose, po
medžių šaknimis, drevėse ir kitose slėptuvėse.
Minta augaliniu maistu: obuoliais,
kriaušėmis, slyvomis, abrikosais, vyšniomis,
riešutais, gilėmis. Stambių vaisių ėda
tiktai sėklas. Gyvūninis maistas sudaro
nedidelę raciono dalį — tai įvairūs vabalai,
šimtakojai, šliužai, rečiau — paukščių
kiaušiniai, paukščiukai ir suaugę smulkūs
paukščiai, smulkūs žinduoliai [224].
Per metus išaugina tik vieną jauniklių
vadą. Poruotis pradeda pabudę iš žiemos
įmygio po 1 — 2 savaičių ir tai trunka
iki birželio pabaigos. Nėštumo trukmė —
apie 25 dienas [120]. Veda 5 — 7 (iki
10) jauniklius, kurie gimsta akli, pliki ir
sveria 2,5 g. Jaunikliai greitai auga ir po
mėnesio tampa savarankiški. Lytiškai subręsta
peržiemoję [224].