Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
B ū ry s. P o ra k a n o p ia i — A rtio d a c ty la 230
Š e im a . K ia u lin ia i — S u id a e 231
223 pav. Šernai gyvena bandomis
Tai laikini guoliai. Kartais įsikuria skruzdėlynuose
(1,3 % visų aptiktų guolių).
Atšilus orui, išklotuose žole ir šakelėmis
guoliuose paprastai aptinkama tik patelių
su jaunikliais.
Guoliai būna bendri (jų ilgis 136 cm,
plotis 100 cm) ir individualūs (ilgis
100 cm, plotis 60 cm). Daugiausia bendrų
guolių (46%) būna žiemą, kai bandos
didžiausios, ir vasarą (44%), kai patelės
laikosi su jaunikliais.
Aktyviausi prietemoje ir naktį. Kai netrikdomi,
aktyvūs ir dieną. Pavyzdžiui,
vasarą ir rudens pradžioje, kai miške daug
uogautojų ir grybautojų, dieną pastebėta
tik 5% visų stebėtų bandų, o žiemą ir
pavasarį — dvigubai daugiau — atitinkamai
9 ir 11%. įvairiu metų laiku taip pat
nevienodai aktyvūs: žiemą vaikšto mažiau
negu šiltuoju periodu. Ieško maisto 3—6
vai. per parą.
Šernas — bandos gyvūnas, tik vyresni
patinai laikosi pavieniui ir prie bandos
prisijungia poravimosi periodu. Pavasarį
šernų bandos būna didžiausios (vidutiniškai
bandoje būna 6, daugiausia — 22).
Mat tuo laiku patelės vedžiojasi jauniklius,
be to, kartais atskiros vados susijungia.
Vasarą ir rudens pradžioje būriai būna
mažiausi (vidurkis — 5 žvėrys), nors
pasitaiko ir didelių būrių (iki 35 žvėrių).
Orui atšalus, formuojasi didesnės bandos,
į kurias kartais priimami ir žuvusių patelių
jaunikliai. Žiemą vidutiniškai bandoje
būna 5,5, daugiausia — 27 šernai.
Kol pakanka mėgstamų pašarų ir šernai
nebaidomi, jie palyginti sėslūs. Išbaidyti
per parą gali nueiti apie 10—20 km.
Tolimos kelionės ypač būdingos patinams.
Priklausomai nuo metų laiko, šerno amžiaus
ir lyties vidutiniškai per parą nueina
nuo 0,3 iki 10,5 km.
Žiemą bandos išmina sniege takus. Šie
takai jungia pašarų aikšteles su pastoviais
ir laikinais guoliais, dažnai veda į artimiausias
girdyklas [244]. Kai šernai žiemą
šeriami, vidutinė bandos individuali
teritorija sudaro 146 (17—470) ha, patinų-vienišių
— 442 (68—1385) ha. Individualios
teritorijos dažnai susikloja. Šiltuoju
metų laiku šernai vaikšto 2—3
kartus didesnėje teritorijoje.
Šerno metiniame racione vyrauja augaliniai
pašarai (97%), tarp kurių didžiausią
dalį sudaro žemės ūkio kultūros
(80%). Kultūriniais augalais dažniausiai
minta vasarą (89%) ir rudenį (83%).
Natūralūs augaliniai pašarai per metus vidutiniškai
sudaro 16%. Ši pašarų grupė
svarbiausia pavasarį (30%).
Grūdinės kultūros sudaro beveik pusę
visų pašarų (46%). Javus, ypač kviečius,
avižas, rugius, pradeda ėsti, kai jie būna
pieninės brandos.
Bulvių daugiausia suėda pavasarį (tik
pasodinus) ir žiemą (kai šeriami).
Žoles šernai ėda gana dažnai, bet nedideliais
kiekiais, todėl per metus jos sudaro
tik 6 % šernų maisto. Jos svarbesnės
tik pavasarį, nes sudaro apie 1/3 visų
pašarų. Šernai labiausiai mėgsta varpinius,
dilgėles, pienes. Dažnai ėda garšvą,
švitriešį, laukines salotas, žliūgę, viksvas.
Požemines žolių dalis dažniau ėda žiemą,
kai trūksta kitų pašarų. Vaisiai, daugiausia
obuoliai, ir uogos reikšmingesni tik rudenį.
Kai gausu ąžuolynuose gilių, jos sudaro
10—40% šernų maisto.
Samanų, spyglių, lapų, taip pat grybų,
medžių ir krūmų šaknų bei ūglių šernas
ėda mažai (išskyrus žiemą).
Gyvūninės kilmės maistas per metus
sudaro tik apie 3% raciono. Kiek daugiau
jo (dvėselienos, pelinių graužikų) suėda
žiemą ir pavasarį.
Jauniklių skrandžio turinys vidutiniškai
sveria — 0,9 (patinų — 1,0, patelių —
0,8) kg, suaugusių — 2,4 (patinų — 2,6,
patelių— 1,9) kg [245].
Rujoja vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje
(lapkritį—gruodį, rečiau — sausį).
Rujos periodu patinai kartais kovoja.
Silpnesnius patinus nuveja stiprūs, kurie
turi haremus po 2—4 pateles.
Senos patelės rujoja anksčiau už jaunas.
Nėštumas trunka apie 4 mėn., taigi dauguma
jauniklių gimsta kovo ir balandžio
mėn. Patelė atsiskiria nuo bandos ir nuošalioje
vietoje įsirengia guolį. Veda vidutiniškai
4—6 (iki 12) jauniklius. Jaunikliams
žuvus, kartais patelės vėl poruojasi.
Kai kada per metus išaugina dvi vadas.
Jaunikliai gimsta 0,6—1 kg masės. Pirmą
savaitę jie guli lizde. Po savaitės jau
seka motiną, bet poilsiui grįžta į guolį.
Laktacija trunka 2,5—3,5 mėn., bet 2—
3 savaičių šerniukai jau knisa dirvą,ieškodami
maisto.
Pirmamečiai (7—12 mėn.) patinai ir
patelės savo išvaizda beveik nesiskiria.
Priklausomai nuo gimimo laiko ir mitybos
šio amžiaus jauniklių vidutinė masė —
40,2 (25—52) kg, kūno ilgis— 105,3
224 pav. Šernų brydė giliame sniege
225 pav. Nelengva anksti gimusiems šerniukams
sulaukti pavasario
(70—122) cm, krūtinės apimtis — 76,5
(48—96) cm. Tai sudaro apie 30% suaugusių
šernų masės ir 60—70% eksterjerinių
rodiklių (kūno ilgio, aukščio per
gogą, krūtinės apimties). Metų patelės jau
gali būti apvaisintos.
Antramečių (18—24 mėn.) lytiniai
skirtumai taip pat dar neišryškėję. Antrais
metais šerniukai auga lėčiau, patinų kūno
masė padidėja iki 75 (65—88), patelių —
iki 71 (59—81) kg, kūno ilgis atitinkamai
pasiekia 131 (124—138) ir 126 (119—
134) cm. Lyginant su suaugusiais, antramečių
patinų masė sudaro 55%, eksterjeriniai
rodikliai — 79—86%, patelių atitinkamai
64% ir 81—86%. Patinai gali
rujoti.