Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Šikšnosparniai — Chiroptera 50
Šeima. Lygianosiniai — Vespertilionidae 51
35 pav. Nakvišų (a) ir kitų Lietuvos šikšnosparnių
(b) skraidomosios plėvės apatinio paviršiaus plaukuotumas
36 pav. Natuzijaus šikšniuko (a) ir šikšniuko nykštuko
(b) priekinės galūnės I pirštas
Vėlyvasis šikšnys — Eptesicus serotinus
(84 p.)
19(18). Dilbis 37,5—48 mm.
20(21). Dilbio ilgis 37,5—43 mm. Ausies
kaušelio apatinė skiautė maža (41 pav.,
7). Penis trumpas, 4—6 mm, ties viduriu
išsipūtęs. Patelės turi 1 porą spenelių........
37 pav. Natuzijaus šikšniuko (a), šikšniuko nykštuko
(b), Branto (c) ir ūsuotojo (d) pelėausių penis
(pagal A. Kuziakiną, P. Strelkovą ir E. Buntovą):
1 — iš priekio, 2 — iš šono (padidinta 2,5 karto)
Šiaurinis šikšnys — Eptesicus nilssoni
(87 p.)
21(20). Dilbio ilgis 41—48 mm. Ausies
kaušelio apatinė skiautė didelė (41 pav.,
12). Penis ilgas, 8—10 mm, ties viduriu
neišsipūtęs. Patelės turi 2 poras spenelių....
Dvispalvis plikšnys — Vespertilio murinus
(89 p.)
22(9). Prie pentino epiblemos nėra.
23(24). Uodeginės skraidomosios plėvės
laisvasis kraštas tarp pentinų sustorėjęs ir
apaugęs tankiais stangriais šereliais (38
pav., a) .........................................................
Natererio pelėausis — Myotis nattereri
(65 p.)
24(23). Uodeginės skraidomosios plėvės
laisvasis kraštas nesustorėjęs ir neapaugęs
šereliais (38 pav., b).
25(32). Sparninės plėvės laisvasis kraštas
prisitvirtinęs prie pėdos I piršto pamato
arba ties šio piršto pagalvėle (40 pav.,
3).
26(29). Dilbis ilgesnis kaip 39 mm. Ausis
21—28 mm.
27(28). Dilbis 57—66 mm. Ausis 26—28
mm................................................................
* Didysis pelėausis — Myotis myotis (52
P-)
28(27). Dilbis 39—45 mm. Ausis 21 —
26 mm..........................................................
38 pav. Natererio (a) ir Branto (b) pelėausių uodeginės
plėvės laisvasis kraštas: I — šereliais apaugęs
sustorėjimas, 2 — šereliais apaugusio sustorėjimo
fragmentas
39 pav. Branto (a) ir ūsuotojo (b) pelėausių viršutiniai
dantys iš išorės ir iš vidinės (liežuvinės) pusės:
I — Pm3, 2 — Pm3, 3 — protokonuliai
* Bechšteino pelėausis — Myotis bechsteini
(51 p.)
29(26). Dilbis 32—41 mm. Ausis 13—
17 mm.
30(31). Dantų Pm! ir Pm3 karūnėlės tik
1/3—1/4 žemesnės už Pm2 ir Ртг karū-
Pastaba. Žvaigždute pažymėtos ieškotinos Lietuvoje
rūšys.
1_3
neles, o M dantys su ryškiais protokonuliais
(39 pav., a). Peniso galas rutuliškai
sustorėjęs (37 pav., c ).................................
Branto pelėausis — Myotis brandti (62p.)
31(30). Dantų Pm* ir Ртз karūnėlės ne
aukštesnės kaip 1/2 Pm2 ir Ртг, o M1 3
dantys be protokonulių (39 pav., b). Peniso
galas nesustorėjęs (37 pav., d )..............
* Ūsuotasis pelėausis — Myotis mystacinus
(52 p.)
32(25). Sparninės plėvės laisvasis kraštas
prisitvirtinęs prie čiurnos arba prie pėdos
pagalvėlės (40 pav., 1, 2).
33(34). Dilbio ilgis 35—41 mm................
Vandeninis pelėausis — Myotis daubentoni
(59 p.)
34(33). Dilbis 44—48,5 mm......................
Kūdrinis pelėausis — Myotis dasycneme
(52 p.)
Šeima
Lygianosiniai
Vespertilionidae
Gausiausia šikšnosparnių šeima. Jai priklauso
visi Lietuvoje iki šiol aptikti šikšnosparniai.
Jų nosies paviršius lygus, be
odos raukšlių ir išaugų. Ausų kramslis gerai
išsivystęs.
Paplitę visuose žemynuose, bet gausiausi
tropikuose ir subtropikuose. Iš viso apie
300 rūšių. TSRS 33 rūšys.
Lietuvoje šikšnosparniai kol kas mažai
tyrinėti. Trūksta duomenų apie jų paplitimą,
gausumą, biologiją. Nepakankamai
ištirta ir rūšinė sudėtis. Iki šiol rasta 13
lygianosinių šeimos rūšių, bet gali būti
daugiau. Ieškotinos dar 4 rūšys, kurios
minimos senoje (XIX a.) literatūroje arba
aptiktos gretimuose kraštuose.
XIX a. pradžioje Lichtenšteinas (1829)
teigė, kad Lietuvoje ir gretimuose kraštuose
gyvena Bechšteino pelėausis (Myotis
bechsteini). Vėliau daugelis autorių
nurodo, kad šio šikšnosparnio šiaurės rytinė
arealo riba eina per Lietuvą. Toliausiai
į šiaurę jis aptiktas Skandinavijos pietinėje
dalyje.