Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Kiškiažvėriai — Lagomorpha 158
Šeima. Kiškiniai — Leporidae 159
um lanceatum. Po 10 metų šių parazitų
nerasta. Tuo laikotarpiu 45% kiškių buvo
apsikrėtę apvaliosiomis kirmėlėmis
Protostrongylus pulmonalis, kurios anksčiau
buvo retos. Šis parazitas kiškiams
labai pavojingas, nes sukelia didelius patologinius
pakitimus plaučiuose. Pastoviai
dažnas parazitas yra Trichocephalus
leporis [123, 124].
Iš ektoparazitų kiškius puola blusos,
utėlės, bet dažniausiai parazituoja iksodinės
erkės (Ixodes ricinus), ypač vasaros
mėnesiais [63].
Pilkasis kiškis — vienas populiariausių
medžiojamų žvėrelių, turi nemažą ūkinę
ir estetinę vertę. Jo mėsoje gausu mikroelementų.
Vertingi kiškio pūkai. Taukais
gydoma žaizdos, sąnarių ligos, radikulitas.
Juose yra vitaminų, priešuždegiminių
medžiagų, riebiųjų rūgščių, kurios padidina
ir pačių žvėrelių atsparumą ligoms.
Mažėjant kiškių skaičiui, į paruošų supirkimo
punktus pristatoma mažiau kailių
bei mėsos. 1980—1983 m. kasmet buvo
superkama vidutiniškai 2500 kailiukų, o
kiškienos vertė maždaug už 21 000 rublių.
Kiškių medžioklė ribojama. Kai kuriose
šalyse kiškiai veisiami nelaisvėje ir paleidžiami
į jiems tinkamus plotus. Kiškių
veisimo nelaisvėje bandymai pradėti Lietuvos
miškų ūkio mokslinio tyrimo institute.
Baltasis kiškis
Lepus timidus L., 1758
Заяц-беляк (rus.)
Mountain hare (angį.)
Panašus į pilkąjį, tik mažesnis ir lengvesnis.
Ausys trumpesnės — palenktos į priekį
vos siekia nosį. Uodega trumpa, apvali.
Užpakalinių kojų letenos platesnės ir apaugusios
tankesniais plaukais negu pilkojo
kiškio.
Kailis žiemą baltas, bet dažnai visiškai
neišsišeria — lieka tamsių akuotplaukių
ant snukio, kojų ir nugaros. Vasarą panašus
į pilkąjį. Nugara pilkšvai rusva.
Akuotplaukių pamatinė dalis šviesiai rusva,
vidurinė— molio spalvos (tamsesnė),
viršūnė — juodai ruda. Plaukai lygūs,
negarbanoti. Krūtinė rusvai balta. Pilvas
baltas. Ausų viršūnės žiemą ir vasarą juodos,
jų išoriniame krašte yra ryški balta
juosta. Uodega žiemą balta; o vasarą jos
viršutinė pusė juosva, bet be ryškios juodos
„gėlės“ (151 pav.).
Šeriasi 2 kartus per metus: rudenį nuo
spalio iki lapkričio pabaigos ir pavasarį
— nuo kovo pradžios iki gegužės vidurio.
Patelės pradeda šertis kiek vėliau, bet
nusišeria greičiau negu patinai. Pavasarį
keičia kailį sparčiai, o rudenį — palaips­
niui, lėtai. Šiltesnę žiemą tai tęsiasi net iki
kovo.
Kūno masė ir matmenys (n — 75):
Q 3,7 (2,9—4,6, kai kurie iki 5,3) kg,
L 56,7 (49,4—66,2) cm, C 6,2 (5—
7,8) cm, P 15,3 (14—16,8) cm, A 9 (8—
10.5) cm. Patinai ir patelės maždaug vienodo
didumo.
Kaukolė santykiškai platesnė ir masyvesnė
kaip pilkojo. Veidinė dalis palyginti
trumpa ir plati. Apatinis žandikaulis masyvus.
Nuo pilkojo kiškio skiriasi ir kai
kuriais kitais požymiais (161 pav.). Didžiųjų
kandžių priekinio paviršiaus išilginė
vagelė yra arčiau danties vidinio
krašto. Dantų formulė kaip pilkojo
kiškio.
Kaukolės matmenys (n — 75): KBi
86,5 (80—93) mm, SDi 34,3 (32—
36.5) mm, VDi 57,5 (52—63,8) mm,
Sp 53 (49—54) mm, DKp 35 (33—
37) mm, TOp 16,3 (13—17) mm, VDEi
16,2—20,2 mm.
Paplitimas. Arealas apima-Europos ir
Azijos miškų zoną ir didelę tundros dalį
bei Šiaurės Amerikos šiaurinę sritį. Per
Lietuvą eina šių žvėrelių arealo pietinė
riba.
Lietuvoje baltųjų kiškių populiacija
negausi (162 pav.), gausumas nepastovus,
kinta kas 4—9 metai. Šiaurryčių ir
rytiniuose respublikos rajonuose tankumas
stabilesnis. Daugumoje respublikos rajonų
tankumas 1—2 kiškiai 1000 ha miško
ploto (163 pav.).
Biologija. Labiau mėgsta uždarus plotus,
t. y. miškus su kirtavietėmis, aikštėmis,
sąžalynais. Vengia labai tankių vientisų
medynų. Pavasarį ir rudenį dažniausiai
aptinkami miškuose su tankiu traku
ir pomiškiu (eglynuose, beržynuose, drebulynuose
su eglėmis), sąžalynuose, jaunuolynuose.
Tokiose stacijose būna iki
96% visų gulyklų. Žiemą 20% gulyklų
aptinkama vidutinio brandumo ir senuose
mišriuose lapuočių su eglėmis medynuose,
9% — eglynuose, 6% — pušynuose,
29% — pamiškėse ir tik 3,4% — laukuose
bei 2,8% — lapuočių su retu traku
miškuose. Dažnai gulyklos būna ir pamiškėse.
Dabar baltieji kiškiai jau rečiau ap­
161 pav. Baltojo kiškio kaukolė (sumažinta 1,5 karto).:
1 — užorbitinė atauga, 2 — nosikaulio-kaktikaulio
siūlė, 3 — kaktikaulio-viršugalvio kaulo siūlė
Tūkst.
162 pav. Baltųjų kiškių skaičiaus dinamika 1962—
1984 m.
tinkami žmogaus ūkinės veiklos nepaliestuose
miškuose, taikosi prie kultūrinio
kraštovaizdžio, bet vis dėlto laikosi atokiau
nuo intensyviai kultivuojamų žemių.