Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Leidinyje aprašytos 68 Lietuvoje aptinkamos žinduolių rūšys.Apibūdinta gyvūnų išvaizda,paplitimas,gyvenamoji vieta,paros bei sezoninis aktyvumas,mityba,veisimasis, vystymasis,elgsena.Nurodyti žinduolių priešai,konkurentai,ligos.Aiškinama jų gamtinė reikšmė bei nauda liaudies ūkiui."Mokslas",Vilnius 1988. Knyga iš Kauno sendaikčių turgaus (2019.7.6)
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Būrys. Graužikai — Rodentia 94
Seima. Voverės skraiduolės — Pteromyidae 95
1 2 3
85 pav. Pelėnų viršutiniai (a) ir apatiniai (b) krūminiai
dantys. I — paprastojo. 2 — pelkinio, 5 —
pievinio
mojo paviršiaus priekyje yra tik 1 gumburėlis
(nėra išorinio gumburėlio) (84 pav.,
a )..................................................................
Dirvinė pelė — Apodemus agrarius
121 p.)
29(28). Išilgai nugaros tamsaus ruoželio
nėra. Užlenktos į priekį ausys siekia akis.
Danties M2 kramtomojo paviršiaus priekyje
yra 2 gumburėliai (84 pav., b, c).
30(31). Ant krūtinės yra gelsva dėmė,
a
kartais — skersinė juostelė. Suaugusių
užpakalinės pėdos ilgis daugiau kaip
22 mm. Kaukolėje kandžių angos trumpos
vos iki M1 dantų karūnėlių priekio (121
pav.).............................................................
Geltonkaklė pelė — Apodemus flavicolis
(123 p.)
31(30). Ant krūtinės gelsvos dėmės nėra.
Suaugusių užpakalinės pėdos ilgis iki
22 mm. Kandžių angos siauresnės ir ilgesnės—
beveik iki M1 dantų karūnėlių
vidurio (125 pav.)....................................
Miškinė pelė — Apodemus sylvaticus
(126 p.)
32(19). Uodegos ilgis sudaro ne daugiau
kaip pusę kūno ilgio, o jeigu daugiau, tai
uodega iš šonų suplota (ondatros). Skruostinių
dantų kramtomasis paviršius plokščias,
emalio raukšlės sudaro viena po kitos
išsidėsčiusias trikampes kilpas (85 pav.).
33(34). Kūno ilgis daugiau kaip 250 mm.
Užpakalinė pėda ilgesnė kaip 40 mm. Kaukolės
kondilobazinis ilgis daugiau kaip
50 mm. Uodega iš šonų suplota. Jos ilgis
sudaro ne mažiau kaip 2/3 kūno ilgio.......
Ondatra — Ondatra zibethica (146 p.)
34(33). Matmenys mažesni. Uodega apvali,
jos ilgis sudaro 1/2 ar 1/3 kūno ilgio.
35(36). Kūno ilgis 140—190 mm, pėdos
— 25—32 mm, kaukolės kondilobazinis
ilgis — 30—36 mm. Uodega maždaug
1/2 kūno ilgio...................................
Vandeninis pelėnas — Arvicola terrestris
(137 p.)
36(35). Matmenys mažesni.
37(38). Nugara pilkšvai ruda. Uodegos
ilgis sudaro maždaug 1/2 kūno ilgio. Suaugusių
žvėrelių krūminiai dantys su šaknimis..............................................................
Rudasis pelėnas — Clethrionomys glareolus
(135 p.)
38(37). Nugara šviesiai ar tamsiai pilka
arba beveik juoda. Uodegos ilgis sudaro
maždaug 1/3 kūno ilgio. Krūminiai dantys
be šaknų.
39(42). Danties M2 kramtomajame paviršiuje
yra 4 uždaros emalio kilpos (žr. 85
pav., 1, 2).
40(41). Danties Mi kramtomajame pavir
šiuje yra 6 (kartais 7) uždaros emalio
kilpos (85 pav., 2).....................................
Pelkinis pelėnas — Microtus oeconomus
(143 p.)
41(40). Danties Mi kramtomajame paviršiuje
yra 7 (kartais 8) uždaros emalio
kilpos (85 pav., 1)................,...................
Paprastasis pelėnas — Microtus arvalis
(139 p.)
42(39). Danties M2 kramtomajame paviršiuje
yra 5 uždaros emalio kilpos, iš
jų penktoji mažesnė (85 pav., J), o danties
Mi — 7.................................................
Pievinis pelėnas — Microtus agrestis
(144 p.)
Šeima
Voverės skraiduolės
Pteromyidae
Išvaizda panašios į paprastąją voverę, tik
kūno šonuose yra odos raukšlės, kurios
padeda žvėreliui sklandyti. Uodega apžėlusi
tankiais švelniais plaukais. Akys didelės.
Švelnus, lyg šilkinis kailiukas gelsvai
pilkų tonų.
Paplitusios Europos šiaurės ir centrinėse
srityse, Šiaurės, Rytų ir Pietų Azijoje,
Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje. Iš viso
apie 30 rūšių. TSRS 1 rūšis, kuri gali būti
ir Lietuvoje.
Voverė skraiduolė
Pteromys volans L., 1758
Летяга (rus.)
Flying squirrel (angį.)
Žvėrelis didumo sulig paprastąja vovere.
Kūno šonuose tarp priekinių ir užpakalinių
galūnių yra palaidos plaukuotos odos
raukšlės. Pasišokėjusi voverė skraiduolė
ištiesia priekines kojas į priekį, o užpakalines
priglaudžia prie ištiestos uodegos —
taip įsitempia sklandomosios raukšlės. Ištiesta
uodega vairuoja. Sklando visiškai
be garso nuo vieno medžio į kitą (per
30—40 metrų).
Priekinės galūnės keturpirštės, užpakalinės
— penkiapirštės, su aštriais nagučiais.
Ant žemės ji nevikri, nes kliudo
sklandomoji plėvė. Ausys apvalios, jų viršūnėse
nėra ilgų plaukų kuokštelių. Žiemą
kailiukas pilkas su gelsvu atspalviu, vasarą
— rudai pilkas. Uodega trumpesnė
kaip paprastosios voverės ir apaugusi
trumpesniais plaukais.
Kaukolė panaši į paprastosios voverės,
tik mažesnė ir truputį plokštesnė (86pav.).
Dantų formulė: I±C° Р |М |= 2 2 . Pirmasis
viršutinis prieškrūminis dantis visai
mažytis. Krūminių dantų vainikai žemi.
Skraiduolių matmenys (Baltarusijoje):
L 14,9—17,2 cm, C 9,8—13,0 cm, P 3,2—
3,9 cm, KBi 34,9—37,8 mm [225].
Paplitimas. Voverės skraiduolės arealas
apima miškų zoną nuo Baltijos jūros