Lietuvos fauna.Žinduoliai (1988)

Būrys. Porakanopiai — Artiodactyla 242
Šeima. Elniniai — Cervidae 243
237 pav. Danieliaus kaukolė (sumažinta 4,5 karto)
238 pav. Danieliaus ragai: 1 — akinė šaka, 2 — pomentinė
šaka, 3 — mentė
Vasarą minta įvairiais žoliniais augalais
(varpiniais, ankštiniais, skėtiniais, viksviniais),
medžių ir krūmų lapais bei ūgliais.
Žiemą ėda drebulės, karklų, uosio,
ąžuolo, šermukšnio ir kitų medžių bei
krūmų šakutes ir žievę, viržius, mėlynes.
Mėgsta ąžuolo giles, laukinių obelų ir
kriaušių vaisius.
Aktyvumas polifazinis — per parą aktyvumo
ir poilsio periodai kartojasi keletą
kartų. Ilgiausiai ganosi rytą ir vakare. Per
karščius ieško prieglaudos tankmėse, kur
mažiau kraujasiurbių vabzdžių. Vasarą
patelės su jaunikliais laikosi pavieniui ar
nedidelėmis grupėmis, atskirai nuo patinų.
Patinai taip pat vaikšto po vieną ar po kelis.
Rudenį ir žiemą dažnai telkiasi į mišrius
būrelius.
Rujoja rugsėjo—spalio mėn. Tada suaugę
(4—5 metų ir vyresni) patinai prisijungia
prie patelių būrio, išvydami iš jo
jaunesnius ir silpnesnius patinus. Rujojančio
patino balsas kimus, primena kosėjimą.
Rujodami patinai dažnai kaunasi.
Patelės pradeda rujoti antrais ar trečiais
gyvenimo metais. Nėštumas trunka
7,5—8 mėn. Prieš gimdymą patelės atsiskiria
nuo bandos. Jaunikliai (1, retai —
2) atsiranda gegužės—birželio, kartais liepos
mėn. Laktacija trunka iki rujos, kartais
ir ilgiau.
Pirmieji ragai patinėliams išauga antrais
gyvenimo metais. Jie būna strypo formos,
20—40 cm ilgio. Šiuos ragučius
danielius numeta balandžio—gegužės
mėn., t. y. antrų gyvenimo metų pabaigoje.
Antrieji ragai užauga trečiais metais.
Jie jau turi akinę ir pomentinę šakas, kartais
— ir mentės užuomazgą. Tretieji ir
dar vėliau išaugę ragai paprastai būna jau
su mente. Ragai visiškai susiformuoja
penktais gyvenimo metais. (240 pav.).
Danieliams pavojingiausi vilkai, lūšys ir
valkataujantys šunys. Jauniklius gali papjauti
ir lapės. Ten, kur danieliai gyvena
kartu su tauriaisiais elniais ir stirnomis,
šie gali būti mitybiniais konkurentais.
Ligos ir parazitai Lietuvoje netirti. Literatūros
duomenimis [152], danieliai
gali sirgti pasiutlige, snukio ir nagų liga,
ė
239 pav. Danieliai Kauno medžioklės ir žūklės ūkyje
240 pav. Danieliaus ragų didumas ir forma pagal
amžių: 1 — 1,5; 2 — 2,5; 3 — 4,5; 4 — 5,5; 5 —
7— 10 metų; 6 — nusenusio danieliaus
leptospiroze. Nosiaryklėje parazituoja kai
kurių gylių lervos.
Danielius veisiamas medžioklės ūkiuose
kaip sportinės medžioklės objektas. Jo ragai
— vertingas medžioklės trofėjus. Europos
šalyse kasmet sumedžiojama apie
25 000 danielių [162]. Lietuvoje danieliai
dar nemedžiojami.
Dėmėtasis elnias
Cervus nippon Temminck, 1838
Пятнистый олень (rus.)
Sika deer (angį.)
Dėmėtasis elnias yra maždaug danieliaus
didumo. Galva nedidelė, kaklas ir kojos
ilgoki. Grakštumu jį pralenkia tiktai stirna.
Vasarą kailis ryškiai rudas, išmargintas
baltomis dėmėmis. Kūno apačia gerokai
šviesesnė už nugarą ir šonus. Nuo galvos
per sprandą, nugarą ir uodegą tęsiasi tamsi
juosta. Baltos spalvos „veidrodėlis“ trikampio
formos, nedidelis (neužeina aukščiau
uodegos pamato). Apatinė uodegos
pusė plika. Žiemą kailis pilkai rusvas, dėmės
neryškios, o kartais jų beveik visiškai
nematyti. Plaukai gerokai ilgesni ir tankesni
negu vasarą. Žiemą suaugę patinai ant
kaklo turi savotiškus karčius iš ilgesnių ir
tamsesnių plaukų. Jaunikliai dėmėti kaip
ir suaugę elniai, tik dėmės ryškesnės.
Morfometrinių duomenų apie Lietuvoje
gyvenančius dėmėtuosius elnius nėra. Literatūros
duomenimis [152], patinų Q
117 (104—131) kg, L 173 (168—
180) cm, G 109 (104—112) cm, C 18
(17—19) cm, P 50 (47—52) cm, A 18,6
(17—20) cm; patelių Q 73 (60—84) kg, L
162 (149—174) cm, G 94 (87—98) cm,
C 16,3 (14—17) cm, P 46 (44—49) cm,
A 17 (16—18) cm.
Kaukolė panaši į tauriojo elnio, tik mai6*